Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
 Prūsistika – prūsų tautos istoriją, prūsų kalbą, literatūrą, folklorą tiriančių mokslų visuma, baltistikos dalis. Kaip savarankiška disciplina labiausiai susiformavusi kalbotyroje. Prūsų kalbotyra daugiausia remiasi negausiais išlikusiais prūsų raštijos paminklais: dviem žodynėliais (Elbingo ir Grūnavo), trimis Sembos prūsų tarme parašytais liuteronų katekizmais ir keletu fragmentinių tekstų. Anksčiausiai prūsų kalba susidomėta lyginamojoje kalbotyroje: tirdami įvairias baltistikos ir indoeuropeistikos problemas, prūsų kalbos duomenimis naudojosi vokiečių kalbininkai Francas Bopas, Jakobas Grimas, Augustas Frydrichas Potas, Adalbertas Becenbergeris. Rimčiau prūsų kalbą pradėjo tyrinėti XIX a. vokiečių mokslininkai: Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas parašė veikalus Die Sprache der Alten Preussen („Senųjų prūsų kalba”, 1845 m.) ir Thesaurus Linguae Prussicae („Prūsų kalbos tezauras“, 1873 m.), Hermanas Frišbyras – žodyną Preussisches Wörterbuch: Ost- und westpreussische Provinzialismen („Prūsų kalbos žodynas: rytinių ir vakarinių prūsų provincializmai“, 1883 m.), Erikas Bernekeris – svarbų apibendrinamojo pobūdžio prūsistikos veikalą Die preussische Sprache („Prūsų kalba“, 1896 m.), Martynas Šulcė (Martin Schultze) – „Senovės prūsų kalbos gramatiką“ (Grammatik der altpreussischen Sprache, 1899 m.). XX a. prūsistiką tyrinėjo ne tik Vokietijos, bet ir kitų šalių mokslininkai. |
balandžio 7 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
 Kanbera (angl. Canberra) – miestas Australijos pietryčiuose, valstybės sostinė. Miestas įkurtas kompromisui pasiekti ilgai besitęsusiuose nesutarimuose dėl sostinės statuso tarp Sidnėjaus ir Melburno, kuomet XX amžiaus pradžioje Australija tapo britų dominija. Kanbera yra didžiausias Australijos miestas, esantis ne pakrantėje, ir aštuntas pagal dydį miestas apskritai. Miestas išsidėstęs šiaurinėje Australijos sostinės teritorijos dalyje; 280 km į pietvakarius nuo Sidnėjaus ir 660 km į šiaurės rytus nuo Melburno. 1901 m. sausio 1 d., Australija tapo šešių kolonijų federacija ir pasivadino sandrauga. 125-asis naujosios Australijos konstitucijos skirsnis nurodė, kad Naujajame Pietų Velse ir bent 100 km nuo Sidnėjaus būtų įkurta sostinė. Nors buvo svarstomos įvairios Naujosios Pietų Velso sritys, 1908 m. buvo priimtas Vyriausybės įstatymas, kuriame buvo nurodyta įkurti sostinę Jaso–Kanberos regione. 1913 m. čia buvo įkurta nauja sostinė, jai suteiktas Kanberos pavadinimas. Kanbera yra vienas iš nedaugelio Australijos miestų, kurį įkurdinti buvo suplanuota už valstijos ribų, lygiai kaip antai Vašingtonas Jungtinėse Amerikos Valstijose arba Brazilija Brazilijoje. Paskelbus tarptautinį konkursą, jį laimėjo amerikiečių architektų Valterio Berlio Grifino ir Merionos Grifin kandidatūra. Grifinų plane vyravo geometriniai motyvai, tokie kaip apskritimai, trikampiai ir šešiakampiai, o planuojamas miesto centras buvo orientuotas į ašis, suderintas su reikšmingais topografiniais orientyrais. Miesto plano projektui įtaką padarė ir „žaliųjų miestų judėjimas“, kai kurios miesto dalys apima didelius natūralios augalijos plotus. Šios savaitės iniciatyva yra Sostinės. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
