Pagrindinis puslapis
Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
Savaitės straipsnis
![]() Didžiosios Lenkijos sukilimas (lenk. Powstanie wielkopolskie), lenkų istoriografijoje dar vadinamas Poznanės sukilimu (lenk. Powstanie poznańskie), – nesėkmingas lenkų sukilimas prieš Prūsijos karalystės valdžią Tautų pavasario metu. Daugiausia kovų vyko Didžiojoje Lenkijoje, tačiau susirėmimai ir protestai vyko ir Prūsijos provincijoje bei Silezijoje. Sužinojus apie kovo revoliuciją Berlyne, kovo 20 d. Poznanėje buvo įkurtas Nacionalinis komitetas, prie kurio prisijungė iš kalėjimo paleisti aktyvistai, susiję su pasirengimu 1846 m. sukilimui (Liudvikas Mieroslavskis ir Karolis Libeltas). Komitetas paskelbė nepriklausomybę, atsisakydamas tiesiogiai prijungti dalį Poznanės prie Prūsijos karalystės, ir pradėjo organizuoti ginkluotąsias pajėgas. Vyriausiuoju sukilimo vadu tapo L. Mieroslavskis. Komitete buvo du sparnai: kairysis, kurio tikslas buvo liaudies sukilimas ir kova prieš monarchiją, ir dešinysis, siekiantis susitarimo su Prūsijos karaliumi mainais už Poznanės didžiosios kunigaikštystės autonomijos suteikimą. Karinė tarnyba tapo privaloma vyrams nuo 17 iki 50 metų. Po kelių dienų Poznanėje buvo įsteigti dvidešimt septyni kariuomenės formavimo centrai. Valstiečiams buvo pažadėta nuosavybės teisė į žemę, bežemiai turėjo gauti žemės sklypus, o visi, kurie stos į ginkluotą kovą už Lenkijos nepriklausomybę, pagal savo sugebėjimus turės pirmumo teisę į pareigas. |
balandžio 1 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
Savaitės iniciatyva
![]() Lotynų Amerikos muzika – muzikinė tradicija, susiklosčiusi Lotynų Amerikoje: Meksikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, dalyje Karibų salų. Šioje muzikoje per daugelį metų persipynė europietiškos, indėniškos ir afrikietiškos muzikos tradicijos. Lotynų Amerikos muzika daugiausia atliekama ispanų, portugalų kalbomis, tačiau jai priskiriami kūriniai atliekami ir indėnų, kreolinėmis kalbomis. Ikikolumbiniais laikais Amerikoje klostėsi savita ir įvairialypė indėniška muzika. Nors visos indėnų tautos turėjo savitas muzikines tradicijas, daugiau žinoma apie Mezoamerikos (majų, actekų) ir Andų (inkų, aimarų) muziką. Jai atlikti naudoti daugiausia įvairūs pučiamieji instrumentai (fleitos, skudučiai, trimitai), būgnai, barškučiai. Grota daugiausia religinių ir valstybinių apeigų metu. Indėniška muzika vietomis išlikusi iki šių laikų, tačiau neretai paveikta europietiškos muzikos. Ameriką užkariavę ispanai ir portugalai su savimi atsigabeno bažnytinės muzikos tradiciją – bažnyčiose atlikinėti grigališkieji choralai, polifoninė muzika. Lygia greta plito ir liaudies religinė muzika, netrukusi įsipinti į naujųjų žemyno gyventojų folklorą. Liaudies religinigumo terpėje mišo ši atneštinė muzika su jau esamomis indėniškomis apeiginės muzikos tradicijomis. Daug katalikiškų religinių kūrinių buvo išversta į indėnų kalbas ir plačiai paplito, taip pat teatriniai elementai, procesijos ir karnavalai. Katalikiškos katedros, misijos tapo svarbiais religinės muzikos plėtotės ir skleidimo centrais. Prie europietiškos muzikos tradicijų platinimo ypač prisidėjo jėzuitai. Šios savaitės iniciatyva yra Muzikos žanrai. |
Naujienos
|
Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
|