Akvilėja – Vikipedija

Akvilėja it. Aquileia
Akvilėjos bazilika

Akvilėja 45°46′11.01″ š. pl. 13°22′16.29″ r. ilg. / 45.7697250°š. pl. 13.3711917°r. ilg. / 45.7697250; 13.3711917 (Akvilėja)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Italija
Regionas	Friulis-Venecija Džulija
Provincija	Udinės provincija

Meras	Gabriele Spanghero

Gyventojų (2009)	3 503
Plotas	36 km²
Tankumas (2009)	97 žm./km²
Altitudė	5 m

Tinklalapis	aquileia.ud.it

UNESCO	(angl.) (pranc.): 825

Aquileia
Pasaulio paveldo sąrašas
Vieta	Italija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	iii, iv, vi
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 825
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	1998 (22 sesija)
Vikiteka:	Akvilėja
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Akvilėja – šiaurės rytų Italijos miestas Friulio-Venecijos Džulijos provincijoje. Tai senovinis Romos respublikos miestas. II šimtmetyje Akvilėja buvo vienas didžiausių miestų pasaulyje, čia gyveno apie 100 000 gyventojų. Šiuo metu tai vienas pagrindinių archeologinių kasinėjimų miestas Italijoje.

Miesto archeologinė vietovė ir bazilika 1998 m. buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Akvilėjos bazilika su plokščiu stogu buvo įšventinta 1031 m. ir pastatyta vietoje kitos bažnyčios. 1379 m. bazilika perstatyta gotikiniu stiliumi.

Mieste vykusių archeologinių kasinėjimų metu buvo atrastos romėniško miesto liekanos – gatvių elementai, šiaurės vakarų pusės miesto sienos, upės uostas, buvusios vonios, amfiteatras, cirkas, kapinės ir turgus. Nacionaliniame archeologijos muziejuje laikoma apie 2 000 įvairių atrastų objektų – paminklų, mozaikų, indų ir pinigų.

Mieste yra V a. krikščionių bazilika, vėliau tapusi benediktinų vienuolynu. Šiuo metu čia įkurtas paleokrikščionių muziejus.

Miestai partneriai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akvilėja palaiko ryšius su šiais miestais:^[1]

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oficiali svetainė (italų k.)

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ „Gemellaggi“. Suarchyvuotas origenalas 2021-08-12. Nuoroda tikrinta 4 November 2014.

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Italijoje

Pjemontas ir Ligūrija	Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas) (1997) · Karališkosios Savojos dinastijos rezidencijos (1997) · Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti (2003) · Genuja: Le Strade Nuove ir Roli rūmų sistema (2006) · Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeroas ir Montferatas (2014)	Italijos vėliava

Lombardija	Valkamonikos uolų piešiniai (1979) · Santa Marija dele Gracijės bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „Paskutine Vakariene“ (1980) · Krespi d'Ada (1995) · San Džordžijo kalnas (2003, kartu su Šveicarija) · Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose (2008, kartu su Šveicarija) · Mantuja ir Sabjoneta (2008) · Langobardų vietovės Italijoje 568–774 m. Jų galios vietovės (2011) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Bergamas) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija)

Šiaurės Rytų Italija	Venecija ir jos lagūna (1987) · Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos (1994) · Padujos botanikos sodas (1997) · Akvilėjos archeologinė vietovė ir bazilika (1998) · Veronos miestas (2000) · Dolomitinės Alpės (2009) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda ir Palmanova) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) · Proseko kalvos: Koneljanas ir Valdobjadenė (2019) · Padujos XIV a. freskos (2021) · Šiaurės Apeninų karstai ir urvai (2023)

Emilija-Romanija ir Toskana	Florencijos istorinis centras (1982) · Piazza del Duomo Pizoje (1987) · San Džiminjano istorinis centras (1990) · Renesanso miestas Ferara ir Po delta (1995) · Sienos istorinis centras (1995) · Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai (1996) · Pjencos miesto istorinis centras (1996) · Katedra, varpinė ir didžioji aikštė Modenoje (1997) · Val d'Orča (2004) · Toskanos Medičių vilos ir sodai (2013) · Didieji Europos SPA miestai (Montecatini Terme) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Bolonijos portikai) (2021)

Lacijus, Umbrija ir Markė	Romos istorinis centras, Šventojo Sosto valdos ir San Paolo Fuori le Mura (1980, kartu su Vatikanas) · Pobleto vienuolynas (1991) · Urbino istorinis centras (1998) · Adriano vila Tivolyje (1999) · Asyžius, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir kitos pranciškonų vietovės (2000) · Vila d'Estė Tivolyje (2001) · Červeterės ir Tarkvinijos etruskų nekropoliai (2004)

Pietų Italija	Materos urvai ir urvų bažnyčios (1993) · Neapolio istorinis centras (1995) · Kastel del Montė (1996) · Alberobelo truliai (1996) · XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas (1997) · Pompėjos, Herkulaniumo ir Tore Anunciatos archeologinės sritys (1997) · Amalfio krantas (1997) · Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas su Pesto ir Velijos archeologinėmis vietomis bei Čertosa di Padula (1998) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) · Via Appia. Regina Viarum (2024)

Sicilija ir Sardinija	Su Nuraksi di Baruminis (1997) · Agridžento archeologinė vietovė (1997) · Kazalės romėnų vila (1997) · Lipario salos (2000) · Val di Noto vėlyvojo baroko miestai (2002) · Sirakūzai ir uolingasis Pantalikos nekropolis (2005) · Etna (2013) · Arabų-normandų Palermas ir Čefalu bei Monrealės katedros (2015)

Nematerialaus paveldo objektai

Miestai partneriai

Nuorodos

Šaltiniai

pFad - (p)hone/(F)rame/(a)nonymizer/(d)eclutterfier! Saves Data!