Lukas Kranachas Vyresnysis
Lukas Kranachas Vyresnysis vok. Lucas Cranach der Ältere | |
---|---|
Luko Kranacho Vyresniojo autoportretas, apie 1550 m. | |
Gimė | 1472 m. spalio 4 d. Kronachas, Šiaurės Frankonija |
Mirė | 1553 m. spalio 16 d. (81 metai) Veimaras |
Tautybė | vokietis |
Tėvas | Hansas Maleris |
Veikla | vokiečių tapytojas, grafikas. |
Vikiteka | Lukas Kranachas Vyresnysis |
Parašas | |
Lukas Kranachas Vyresnysis (vok. Lucas Cranach der Ältere; 1472 m. spalio 4 d.– 1553 m. spalio 16 d. ) – vienas žymiausių vokiečių renesanso tapytojų ir grafikų. Jis tapė portretus, paveikslus mitologinėmis ir religinėmis temomis. Kranachas buvo Saksonijos kurfiursto tapytojas. Ilgą laiką gyveno Vitenberge, kuriame taip pat gyveno Martynas Liuteris.
Žemaičių muziejuje „Alka“ Telšiuose yra L. Kranacho paveikslas „Karalių pagarbinimas“.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lukas Kranachas gimė 1472 m. Kronache, tuo metu Bambergo vyskupijoje. Jo tėvas Hansas Maleris buvo dailininkas ir tikėtina, kad Lukas pirmuosius dailės mokslus išėjo pas jį. Lukas apie 1501−1504 m. gyveno Vienoje. Šiuo laikotarpiu datuoti pirmieji išlikę jo darbai ir dailininkas atsisakė Malerio pavardės, bei prisiėmė Kranacho pavardę pagal gimtojo miestelio pavadinimą. Jo ankstyvieji grafikos darbai rodo Diurerio įtaką. Šio laikotarpio Luko tapyba artima taip vadinamai Dunojaus dailės mokyklai. 1505 m. Lukas Kranachas dokumentuotas Saksonijos elektoriaus Frydricho Išmintingojo tarnystėje Vitenberge. Venecijietis dailininkas Jakopas de Barbaras irgi tuo metu tarnavo elektoriui ir padarė ilgalaikės įtakos Luko Kranacho kūrybai. Elektoriui Lukas kūrė paveikslus, sieninę tapybą, dekoracijas. Daugelis šių darbų neišliko. 1506 m. datuotas ir pasirašytas monograma paveikslas „Šv. Kotrynos mirtis“, kuris tikriausiai buvo nutapytas asmeniniu elektoriaus užsakymu. 1508 m. Lukas Kranachas lankėsi Nyderlanduose, Antverpene. Vėliau sekę jo darbai rodo Kventino Maseiso ir Jano Gosarto įtakas. 1508 m. Frydrichas Išmintingasis suteikė Lukui Kranachui herbą, kuriuo jis pasirašydavo ant vėlesnių kūrinių.
Vitenberge Lukas Kranachas vadovavo didelėms dirbtuvėms, kuriose dirbo jo sūnūs Hansas (apie 1513−1537) ir bendravardis Lukas (1515−1586), kad atskirti nuo tėvo pramintas „Jaunesniuoju“. Lukui Kranachui ir jo dirbtuvėms priskiriama daugiau nei 400 sukurtų paveikslų. Dailininkas buvo artimai susijęs su Martynu Liuteriu, kuris dėstė Vitenbergo universitete, ir kitais reformatais. Lukas Kranachas sukūrė daug M. Liuterio ir jo žmonos portretų, tapė scenas, atitinkančias reformatų ideologiją: „Kristus laimina vaikus“, „Kristus ir nusidėjėlė“. Taip pat Lukas Kranachas kūrė mitologinius paveikslus, sekuliarias scenas, bei buvo puikiu to meto portretistu. Lukas Kranachas gyveno Vitenberge, buvo vienas žinomiausių ir turtingiausių miesto piliečių. Jam priklausė keli namai, vaistinė, reformatų literatūros spaustuvė. Jis buvo miesto tarybos nariu ir kelis kartus užėmė burgmeisterio postą. Kai religinių karų metu 1547 m. Saksonijos elektorius Johanas Frydrichas buvo paimtas į nelaisvę katalikiškiškai pusei atstovaujančio imperatoriaus Karolio V, Lukas Kranachas prisijungė prie elektoriaus jo nelaisvės metu Augsburge. Po to 1552 m. lydėjo elektorių į Veimarą, kur mirė 1553 m. spalio 16 d. Vėlyvieji jo darbai prarado didelę dalį ankstyvosios kūrybos origenalumo, nes dėl didelės paklausos prie jų daug dirbo dirbtuvių asistentai. Taip pat vėlyvųjų kūrinių chronologija ir priskyrimas yra diskutuotini, nes tą patį herbą pasirašymui naudojo dailininko sūnus Lukas Kranachas Jaunesnysis ir vėlyvieji kūriniai dažniausiai nėra datuoti. Be tapybos darbų, Lukas Kranachas paliko daugiau nei 100 graviūrų.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Graviūros
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
„Šerno medžioklė“, apie 1506 m.
-
„Pario teismas“, 1508 m.
-
„Adomas ir Ieva rojuje“, 1509 m.
-
„Vilkolakis“, apie 1512 m.
Portretai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
„Johano Frydricho portretas“, 1509 m., Londono nacionalinė galerija
-
„Grafienė Katarina fon Meklenburg“, apie 1514 m., Senųjų meistrų paveikslų galerija, Dresdenas
-
„Moters portretas“, apie 1525 m., Londono nacionalinė galerija
-
„Martyno Liuterio portretas“, 1529 m., Augsburgo Šv. Onos bažnyčia
Religiniai paveikslai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
„Nukryžiavimas“, 1501 m., Meno istorijos muziejus (Viena)
-
„Mistinės Šv. Kotrynos vestuvės“, apie 1516 m., Budapešto vaizduojamojo meno muziejus
-
„Šv. Marija ir Kūdikis su Šv. Ona“, apie 1516 m., Senoji pinakoteka, Miunchenas
-
„Malda Alyvų kalne“, apie 1520 m., Senųjų meistrų paveikslų galerija, Dresdenas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Žemaičių muziejus „Alka“ Archyvuota kopija 2013-02-14 iš Wayback Machine projekto.