Taksonomija
Taksonomija (gr. ταξινομία) – biologijos šaka, kurios pagrindinis uždavinys yra sukurti sistemišką gyvųjų organizmų klasifikaciją. Taksonomijos terminą įvedė Augustin Pyrame de Candolle ir apibrėžė kaip „klasifikacijos teoriją“. Šiuolaikinės taksonomijos pagrindus XVIII a. pirmoje pusėje sukūrė Karlas Linėjus.[1]
Sąvoką „Taksonomija“ pirmą kartą 1813 m. savo veikale Théorie élémentaire de la botanique panaudojo Augustin Pyrame de Candolle,[2] atlikdamas augalų klasifikaciją. Iš pradžių ji buvo taikoma tik biologijoje. Vėliau šis terminas buvo pradėtas naudoti apibūdinti bendrą klasifikavimo teoriją ir sisteminant biologijos, kalbotyros, geografijos, geologijos objektus.
Matematiškai taksonomiją galima apibrėžti kaip klasifikaciją, kurioje visi objektai yra išdėstomi į tam tikrą medžio struktūrą. Šio medžio viršūnę paprastai sudaro vienintelis klasifikacijos elementas, kuriam priklauso visi kiti šios klasifikacijos objektai. Taksonas, einantis žemiau už viršūnę, yra labiau specifinis ir išskiria tam tikrą klasifikuojamų objektų aibę pagal tam tikrą požymį.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Taksonomija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-10-07.
- ↑ Singh, Gurcharan (2004). Plant systematics: An integrated approach. Science Publishers. p. 20. ISBN 9781578083510 – via Google Books.
| |||||