Utrechto taika
Utrechto taika, Utrechto sutartys – taikos sutartys, tarp 1713 m. kovo ir 1715 m. Ispanijos įpėdinystės kare dalyvavusių valstybių pasirašytos Utrechte.[1]
Viena buvo pasirašyta tarp Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV pasiuntinių ir Ispanijos karaliaus Pilypo V, kita – tarp Didžiosios Britanijos karalienės Onos, Savojos kunigaikščio ir Jungtinių Nyderlandų Provincijų.
Derybos pradėtos 1712 m. sausio mėn. Protokoluotojas – teisėtyrininkas Johanas Jakobas Vitriarijus. Imperatorius Karolis VI iš pradžių nepripažino susitarimų dėl sutartyje įtvirtintų reikalavimų. Prancūzijai trumpam pradėjus karą, 1714 m. jis buvo priverstas patvirtinti Raštato bei Badeno taiką. Šventoji Romos imperija ir Portugalija su Ispanija taikos sutartis sudarė vėliau.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Utrechto taika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 447 psl.