Antanas Gustaitis (1898)

Antanas Gustaitis

Gimė	1898 m. kovo 26 d. Obelinė, Sasnavos valsčius, Marijampolės apskritis
Mirė	1941 m. spalio 16 d. (43 metai) Maskva
Sutuoktinis (-ė)	Bronė Gustaitienė
Vaikai	Jūratė Gustaitytė-Evans Rasa Gustaitytė Elena Gustaitytė

Veikla	Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius

Alma mater	École Superieure d’Aeronautique et de Construction Mechanique

Žymūs apdovanojimai
Vyčio kryžiaus 3 laipsnio ordinas, Vytauto Didžiojo 4 laipsnio ordinas, DLK Gedimino 3 laipsnio ordinas, Lietuvos nepriklausomybės medalis,

Vikiteka	Antanas Gustaitis (1898)

Antanas Gustaitis (1898 m. kovo 26 d. Obelinės kaime, Sasnavos valsčius, Marijampolės apskritis – 1941 m. spalio 16 d. Maskvoje) – Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, 9 lėktuvų ANBO (akronimas Antanas Nori Būti Ore) projektų autorius.

Biografija

Jis gimė pasiturinčių ūkininkų Kazimiero ir Petronėlės Gustaičių šešių vaikų šeimoje. Baigęs Marijampolės pradžios mokyklą, įstojo į Marijampolės gimnaziją, kuri, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, buvo evakuota į Jaroslavlį. 1916 m. gegužės 28 d. ten baigęs gimnaziją įstojo į Petrapilio Imperatoriaus Aleksandro I susisiekimo kelių inžinerijos institutą. 1917 m. baigus pirmą kursą buvo paskelbta mobilizacija į Rusijos kariuomenę. Jis įstojo į Petrapilio Konstantino artilerijos mokyklą, tačiau po Spalio perversmo grįžo į Lietuvą.

1919 m. kovo 15 d. įstojo savanoriu į besikuriančią Lietuvos kariuomenę ir buvo pasiųstas mokytis į Karo aviacijos mokyklą. Kartu savo kolegoms dėstė matematiką. 1919 m. gruodžio mėn. baigus mokyklą jam suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis. 1920 m. sausio mėn. paskirtas karo aviacijos mokomojo būrio vado padėjėju, o balandžio mėn. – pirmosios oro eskadrilės lakūnu mokiniu. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1920 m. spalio 4 d. lėktuvu „Albatros C III“, kylant į orą su užduotimi bombarduoti lenkų užimtą Varėnos geležinkelio stotį, bombomis perkrautas jo lėktuvas neteko greičio ir nukrito, tačiau bombos nesprogo ir jis liko gyvas.

Antanas Gustaitis

Prezidentas Antanas Smetona ir Antanas Gustaitis tarpukariu.

1921 m. kovo mėn. perkeltas į antrąją oro eskadrilę. Sėkmingai baigė aukštojo pilotažo kursus ir buvo paskirtas aviacijos teorijos instruktoriumi aviacijos karininkų kursuose.1921 m. įvyko pirmasis Lietuvos šachmatų čempionatas. Pirmuoju Lietuvos čempionu tapo A. Rimša. Kitais metais Lietuvos čempionu tapo Antanas Gustaitis.^[1] 1922 m. žaidė Kauno „Aviacijos“ futbolo komandoje. 1923 m. vasario 21 d. perkeltas į mokomąją oro eskadrilę ir paskirtas jos vadu. Suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis. Netrukus buvo komandiruotas į Italiją priimti nupirktus 10 dviviečių žvalgybos lėktuvų Ansaldo SVA. Liepos 13 d. bandant vokišką dvimotorį bombonešį „Friedrichshafen G III a“, 200 metrų aukštyje pateko į suktuką ir nukrito. Lėktuvas sudužo, bet pilotas vyr. ltn. A. Gustaitis bei kartu skridę lakūnai ltn. V. Čemarka, ltn. S. Tumas, ltn. M. Mačiokas, vyr. ltn. V. Reimontas ir mokinys eil. G. Heidrikis buvo tik sužeisti.

Romualdas Marcinkus, Jonas Liorentas, Antanas Gustaitis, Juozas Namikas, Jonas Mikėnas ir Kazys Rimkevičius šalia ANBO lėktuvo.

Kai 1922 m. rugpjūčio mėn. jaunas Lietuvos karo aviacijos lakūnas Jurgis Dobkevičius pastatė ir išbandė savo konstrukcijos sportinį lėktuvėlį „Dobi-I“, A. Gustaičiui taip pat kilo mintis pastatyti savo konstrukcijos lėktuvą. 1925 m. liepos 14 d. Kauno aerodrome sėkmingai išbandė savo suprojektuotą ir savo lėšomis Aviacijos parko dirbtuvėse pastatytą vienvietį sportinį lėktuvėlį su 30 AJ varikliu „ANBO-I“. Paties konstruktoriaus valdomas lėktuvėlis gana greitai pakilo į orą, visus susirinkusius stebindamas viražais. Nutūpė labai mažai teriedėdamas žeme. „ANBO-I“ buvo pastatytas tik vienas egzempliorius. Jis yra išlikęs iki šių dienų ir eksponuojamas Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

1925 m. spalio mėn. pasiųstas studijuoti lėktuvų konstravimo į Paryžiaus Aukštąją aeronautikos ir mechaninių konstrukcijų mokyklą (École Superieure d’Aeronautique et de Construction Mechanique). 1926 m. vasario 18 d. pakeltas į kapitonus. Studijuodamas Paryžiuje suprojektavo dvivietį lėktuvą „ANBO-II“ lakūnams mokyti, kurio statyba buvo baigta 1927 m. vasaros atostogų metu Kaune. 1928 m. liepos 23 d., sėkmingai baigęs mokslus Paryžiuje, gavo inžinieriaus diplomą, grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas karo aviacijos viršininko padėjėju.

1928 m. spalio 10 d. paskirtas Karo aviacijos štabo viršininku, o lapkričio 23 d. suteiktas majoro laipsnis. 1929 m. paskirtas Karo aviacijos parko, kurio pagrindinis uždavinys buvo aprūpinti karo aviaciją degalais, technine įranga, atsarginėmis dalimis, taip pat remontuoti ir prižiūrėti karo lėktuvus, viršininku. Karo aviacijos dirbtuvėms tobulinti ir plėsti skyrė ypač daug dėmesio ir pastangų. Jis nusprendė pradėti naujų lietuviškų savos konstrukcijos lėktuvų serijinę gamybą. 1929 m. spalio 5 d. į orą pakilo trečiasis jo konstrukcijos mokomasis lėktuvas „ANBO-III“. Tai buvo pirmasis lietuviškos konstrukcijos lėktuvas gamintas serijomis. Visus pirmuosius lėktuvus išbandydavo pats konstruktorius.

1932 m. liepos 14 d. sėkmingai išbandė vieną geriausių savo konstrukcijos lėktuvų „ANBO-IV“, skirtą žvalgybai ir bombardavimui. Nuo 1934 m. šis modernus ir gerai ginkluotas lėktuvas pakeitė visus pasenusius Lietuvos karinio oro laivyno žvalgybos lėktuvus. 1932 m. rugsėjo mėn. buvo tarp pirmųjų penkių Lietuvos karo lakūnų, apdovanotų „Plieno sparnų“ garbės ženklu ir tapo šio ženklo statuto tarybos pirmininku. Tais pačiais metais pradėjo dėstyti naujai įsteigtoje Karo aviacijos mokykloje.

Antanas Gustaitis šalia savo lėktuvų

1934 m. birželio 25 d. – liepos 19 d. jo vadovaujama trijų „ANBO-IV“ eskadrilė labai sėkmingai ir nepaprastai tiksliai įveikė apie dešimt tūkstančių kilometrų ir aplankė dvylikos Europos valstybių sostines maršrutu Kaunas–Stokholmas–Kopenhaga–Amsterdamas–Briuselis–Londonas–Paryžius–Roma–Viena–Praha–Budapeštas–Bukareštas–Kijevas–Maskva–Kaunas.

1935 m. vasario 14 d. paskirtas karo aviacijos viršininku. Jam vadovaujant Lietuvos oro pajėgos savo kokybe pasivijo ir net pralenkė daugelį pirmaujančių Europos valstybių. Skraidančio personalo drausmingumas ir tvarkingumas buvo laikomas pavyzdžiu kitoms ginklo rūšims. 1937 m. sausio mėn. pradžioje išbandyta modernizuota „ANBO-IV“ versija „ANBO-41“. Konstrukcinėmis ypatybėmis, o svarbiausia greičiu ir pakilimo laiku „ANBO-41“ žymiai pralenkė moderniškiausius to meto užsienio žvalgybinius lėktuvus. Tų pačių metų lapkričio 23 d., pirmajam iš aviatorių suteiktas brigados generolo laipsnis.

1939 m. rugsėjo 5 d. išbandė paskutinį savo kūrinį – „ANBO-VIII“. Tai buvo modernus žemasparnis, dvivietis lengvasis bombonešis su uždara kabina. Didžiausias greitis – 411 km/val., ginkluotas keturiais kulkosvaidžiais sparnuose ir vienu žvalgo kabinoje, galėjo paimti iki 600 kg bombų.

Tačiau 1940 m. birželio 15 d. TSRS okupavus Lietuvą prasidėjo Lietuvos kariuomenės likvidavimas. Liepos 3 d. ji pavadinama Lietuvos liaudies kariuomene, o rugpjūčio 30 d. pradedamas galutinis buvusios Lietuvos kariuomenės likvidavimas, tik dalį jos inkorporuojant į Raudonosios armijos 29-ąjį šaulių teritorinį korpusą, kurio sudėtyje liko tik atskira aviacijos eskadrilė. Tarsi pasityčiojimui, 1940 m. rugpjūčio 27 d. A. Gustaitis paskirtas Karo aviacijos, savo kūdikio, likvidacinės komisijos pirmininku. Gruodžio 31 d. likvidacinė komisija pasirašė Lietuvos karo aviacijos likvidavimo aktą ir nutraukė savo veiklą. 1941 m. sausio 1 d. A. Gustaitis iš Lietuvos kariuomenės atleistas ir tapo VDU Statybos fakulteto dėstytoju, docentu. A. Gustaičio pasididžiavimas – „ANBO-VIII“ iš aviacijos dirbtuvių Aukštojoje Fredoje išmestas, o vėliau išmontuotas, pakrautas ant geležinkelio platformos ir išgabentas nežinoma kryptimi.

A. Gustaitis labai jautriai išgyveno Lietuvą ištikusią tragediją. 1940 m. liepos 12 d. jis kreipėsi į JAV konsulatą Kaune įvažiavimo vizos. Jos negavęs suprato, kad oficialiu keliu iš Lietuvos išvykti nepavyks. 1941 m. pradžioje prasidėjus masiniams suėmimams ir trėmimams, padėjęs sutvarkyti savo žmonai ir dukroms repatrijavimo į Vokietiją dokumentus, nutarė iš Lietuvos pasitraukti nelegaliai. Vokiečių organizacijos Lietuvoje „Kulturverband“ vadovas ir žvalgybos rezidentas Richardas Kosmanas (okupacijos metais buvo SS oberštumfiureris Kaune), pažadėjo saugų sienos perėjimą į Vokietiją. 1941 m. kovo 4 d. traukiniu Kaunas – Alytus išvyko į pasienį. Tačiau, išlipus iš traukinio ir pavažiavus apie puskilometrį nuo Šeštokų geležinkelio stoties, vežimas su A. Gustaičiu ir jo abiem palydovais buvo sovietų pasieniečių sustabdytas. Bandė bėgti, tačiau, pasieniečiams pradėjus į jį šaudyti, pasidavė. Buvo pristatytas į Kauno kalėjimą, o 1941 m. kovo 7 d. išsiųstas į Maskvą. 1941 m. birželio 27 d. pareikštas kaltinimas šnipinėjimu vokiečių žvalgybos naudai ir aktyvia veikla, kuriant antisovietinį pogrindinį centrą. Teisme A. Gustaitis prisipažino kaltu ir nuo paskutinio žodžio atsisakė. Aukščiausiojo Teismo Karinės kolegijos nuosprendis – sušaudyti buvo įvykdytas 1941 m. spalio 16 d.