Baltijos valstybės
| Baltijos valstybės latv. Baltijas valstis est. Balti riigid | |
 | |
| Plotas | 175 228 km² |
|---|---|
| Gyventojų | 6 000 000 (2021) |
| Valstybės |  Estija Latvija Lietuva |
| Laiko juostos | UTC+2 (EET) UTC+3 (EEST) |
Baltijos valstybės[1] – Lietuva, Latvija ir Estija.
Kaip atskiri politiniai vienetai susikūrė 1918 m. 1940 m. aneksuotos TSRS. Nepriklausomybę atkūrė 1990–1991 m.
Dėl unikalios geografinės padėties Baltijos šalys priskiriamos Rytų, Vidurio arba Šiaurės Europai. Pagal oficialų Jungtinių Tautų Organizacijos skirstymą Baltijos šalys – Šiaurės Europos dalis. Istoriškai Baltijos valstybių samprata irgi kito – po Pirmojo pasaulinio karo šis pavadinimas buvo taikomas Lietuvai, Latvijai, Estijai bei Suomijai.[2][3] TSRS okupacijos metais vartota panaši sąvoka Pabaltijys, pagal kurią prie Lietuvos, Latvijos bei Estijos priskirta ir Kaliningrado sritis.
Ekonomikos
redaguotiBaltijos šalių ekonomika 2000–2006 m. augo sparčiausiai Europoje. 2006 m. Estijos BVP išaugo 11,2 %, Latvijos – 11,9 %, Lietuvos – 7,5 %. Visose trijose šalyse 2006 m. vasarį nedarbo lygis nukrito žemiau Europos Sąjungos vidurkio.
Demografinė padėtis
redaguotiAtkūrus nepriklausomybę, Baltijos šalyse kilo ekonominių problemų. Smuko demografiniai rodikliai, sumažėjo gimstamumas, padidėjo mirtingumas. Gyventojų prieaugis tapo neigiamas.
Pastaraisiais metais Baltijos šalių ekonomika kyla, gerėja žmonių gyvenimo lygis, tačiau gimstamumas išlieka labai mažas. Prognozuojama, kad iki XXI a. vidurio gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės ketvirtadaliu, Latvijoje ir Estijoje – trečdaliu.
Energetika
redaguotiBaltijos šalys neturi didelių naftos, gamtinių dujų ar akmens anglių telkinių. Taigi didžiąją išteklių dalį įsiveža iš kitų valstybių. Dėl ypatingos geografinės padėties daugiausia žaliavų šios šalys importuoja iš Rusijos. 1964 m. Latvijoje mažame Adzės miestelyje, netoli Gudeniekų kaimo, išgauta nafta. Vėliau naftos paieška buvo tęsiama Baltijos jūros šelfe, kur atrasta keletas perspektyvių naftos gavimo vietovių. TSRS laikais išgręžti 93 tyrimo gręžiniai. Naftos gręžiniai nebuvo eksploatuojami, nes iš Rusijos atsigabenti naftą atsiėjo pigiau. Didesnio dėmesio naftos gręžiniai sulaukė Latvijai atgavus nepriklausomybę 1991 metais. Buvo kilęs net diplomatinio pobūdžio „karas” su Lietuva dėl naftos atsargų Baltijos jūroje. Pagal įvairius vertinimus Latvijos naftos atsargos svyruoja nuo 250 iki 730 milijonų barelių.
Estija ir Lietuva pagamina daug elektros energijos, Latvija – gerokai mažiau. Estijoje didelę reikšmę turi vietinės naudingosios iškasenos – skalūnai, kurių gavybą ir naudojimą Estija rengiasi didinti.[4]
Iki 2009 m. Lietuvoje apie 70 % visos elektros energijos pagamindavo Ignalinos atominė elektrinė. Sustabdžius elektrinės veiklą, energiją gamina šiluminės, vandens, vėjo ir saulės jėgainės.
Didžiąją Latvijos elektros energijos dalį gamina Dauguvos upėje įrengtos galingos vandens jėgainės. Likusią dalį šalis importuoja iš Lietuvos ir kitų valstybių.
2007 m. pradėtas tarpvalstybinis Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projektas, kuriuo siekiama atskirti šalių elektros tinklus nuo BRELL žiedo ir sinchronizuoti su Kontinentiniu Europos tinklu. 2019 m. birželio 20 d. Europos Komisijos vadovai Briuselyje patvirtino darbų kalendorių, kaip Baltijos šalių elektros tinklus atjungti nuo posovietinės sistemos ir sinchronizuoti su Vakarų Europa.
Valstybių statistika
redaguoti 
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Estija | Latvija | Lietuva | Iš viso | |
|---|---|---|---|---|
| Herbas | 
|
|
|
N/A |
| Vėliava | 
|
|
|
N/A |
| Sostinė | Talinas | Ryga | Vilnius | N/A |
| Nepriklausomybė |
|
N/A | ||
| Politinė sistema | Parlamentinė respublika | Parlamentinė respublika | Pusiau prezidentinė respublika | N/A |
| Parlamentas | Riigikogu | Saeima | Seimas | N/A |
| Prezidentas | Alar Karis | Egils Levits | Gitanas Nausėda | N/A |
| Gyventojų (2021) | 1 328 000[5] | 1 893 000[6] | 2 810 000[7] | ~6 031 000 |
| Plotas | 45 339 km² | 64 589 km² | 65 300 km² | 175 228 km² |
| Tankumas | 30,9 žm./km² | 29 žm./km² | 43 žm./km² | 34 žm./km² |
| Vandens (%) | 4,56 % | 1,5 % | 1,35 % | 2,47 % |
| BVP (nominalus) (2021)[8] | 30,660 mlrd. € | 32,917 mlrd. € | 55,326 mlrd. € | 118,902 mlrd. € |
| BVP (nominalus) 1 gyv. (2021)[8] | 23 060 € | 17 480 € | 19 740 € | ~19 715 € |
| Karinis biudžetas (2022) | 748 mln. €[9] | 758 mln. €[10] | 1,2 mlrd. €[11] | 2,7 mlrd. € |
| Gini indeksas (2019)[12] | 30.5 | 35.2 | 35.4 | N/A |
| ŽSRI (2019)[13] | 0.882 (Labai aukštas) | 0.854 (Labai aukštas) | 0.869 (Labai aukštas) | N/A |
| Interneto kodas | .ee | .lv | .lt | N/A |
| Telefono kodas | +372 | +371 | +370 | N/A |
Miestų statistika
redaguotiPagrindinis sąrašas – Baltijos valstybių didžiausi miestai
| Vieta | Miestas | Šalis | Miesto gyventojų skaičius 2021 m. prdž.[14] | Miesto gyventojų skaičių buvęs 1989 m. |
|---|---|---|---|---|
| 1 | Ryga |  Latvija
|
614 618 | 910 455 |
| 2 | Vilnius |  Lietuva
|
559 421 | 576 700 |
| 3 | Talinas |  Estija
|
438 341 | 478 974 |
| 4 | Kaunas | Lietuva
|
293 277 | 419 745 |
| 5 | Klaipėda | Lietuva
|
149 056 | 202 929 |
| 6 | Šiauliai | Lietuva
|
101 884 | 145 629 |
| 7 | Tartu | Estija
|
91 407 | 113 977 |
| 8 | Panevėžys | Lietuva
|
84 613 | 126 483 |
| 9 | Daugpilis | Latvija
|
80 627 | 129 000 |
| 10 | Liepoja | Latvija
|
67 964 | 114 486 |
Didžiausi miestai pagal etninių gyventojų (lietuvių, latvių, estų) skaičių (2021 metai):[15][16][17]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ http://www.vlkk.lt/konsultacijos/2005-pabaltijys-baltijos-salys Archyvuota kopija 2018-03-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Maude, George (2010). „Aspects of the Governing of the Finns. Peter Lang.“ ISBN 978-1-4331-0713-9.
- ↑ Bojtar, Endre (1999). „Foreword to the Past: A Cultural History of the Baltic People.“ Central European University Press. ISBN 9789639116429.
- ↑ https://www.enefit.com/enefit280-building Archyvuota kopija 2013-12-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Population | Statistikaamet“.
- ↑ „Population number, its changes and density“.
- ↑ „Census shows Lithuania's population shrink to 2.8m“. 2021-12-21.
- ↑ 8,0 8,1 „Eurostat - Tables, Graphs and Maps Interface (TGM) table“.
- ↑ „Defense budget to increase by €103 million“. news.err.ee/. 23 September 2021.
- ↑ „Aizsardzības nozares budžets“. mod.gov.lv.
- ↑ „2022 METŲ KAM BIUDŽETAS“. kam.lt. Suarchyvuotas originalas 2020-01-14. Nuoroda tikrinta 2022-05-11.
- ↑ „GINI index (World Bank estimate) | Data“. World Bank. Suarchyvuotas originalas 22 April 2018. Nuoroda tikrinta 28 May 2018.
- ↑ „| Human Development Reports“. Suarchyvuotas originalas 14 rugsėjo 2018. Nuoroda tikrinta 14 rugsėjo 2018.
- ↑ stat.gov.lt / Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje
- ↑ „Home | Centrālā statistikas pārvalde“. www.csp.gov.lv. Nuoroda tikrinta 2023-06-04.
- ↑ „Home | Statistikaamet“. www.stat.ee (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-06-04.
- ↑ „Pradžia - Oficialiosios statistikos portalas“. osp.stat.gov.lt. Nuoroda tikrinta 2023-06-04.
