Beringo jūra
| Beringo jūra | |
|---|---|
 | |
 | |
| Vandenyno baseinas | Ramiojo vandenyno |
| Plotas | 2 315 000 km² |
| Tipas | pakraštinė |
| Didžiausias gylis | 5500 m |
| Įteka | Jukonas, Anadyris |
Beringo jūra (angl. Bering Sea, rus. Берингово море) – Ramiajam vandenynui priklausanti jūra, esanti į pietus nuo Beringo sąsiaurio. Nuo Ramiojo vandenyno pietuose skiria Aleutų salos. Skalauja JAV (Aliaska) ir Rusijos (Čiukčių pusiasalis, Kamčiatkos pusiasalis) krantus. Plotas – 2,315 mln. km². Vidutinis gylis – 1600 m, didžiausias – 5500 m. Krantai daugiausia aukšti, uolingi.
Svarbiausios įlankos – Anadyrio, Oliutorių (Azijos pakrantė), Nortono, Bristolio (Šiaurės Amerikos pakrantė). Didžiausios salos – Komandorų, Karagos, Šv. Lauryno, Nunivako, Pribylovo, Diomedų. Įteka Anadyris, Oziornaja, Apuka, Chatyrka, Erguvemas (Azija), Jukonas, Kuskokvimas (Š. Amerika).
Vandens temperatūra vasarą siekia 5–6 °C šiaurėje, 9–10 °C pietuose. Druskingumas – 33–34,7 ‰. Žiemą pasidengia ledu. Potvyniai vyksta kas pusė paros, jų aukštis siekia iki 8,3 m (Bristolio įlanka).
Verčiamasi pramonine žvejyba (lašišinės, plekšnės, rudagalvės menkės, silkės, sairos), gaudomi šiauriniai jūrų lokiai, ruoniai, Kamčiatkos krabai. Pakrantėse – „paukščių turgūs“. Pagrindiniai uostai – Anadyris, Providenija (Rusija), Nomas (JAV)[1].
Jūra pavadinta keliautojo Vitaus Beringo garbei.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 61