Maskvos kremlius

Maskvos kremlius ir Raudonoji aikštė
Pasaulio paveldo sąrašas
Vieta	Rusija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	I, II, IV, VI
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 545
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	1990  (14-oji sesija)
Vikiteka:	Maskvos kremlius
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Maskvos kremlius (rus. Моско́вский Кремль) – istorinis pastatų kompleksas Maskvos centre. Sąvoka dažnai naudojama perkeltine prasme (metonimas), reiškiantis Rusiją, jos valdžią ir įstaigas.

Išsidėstęs tarp Maskvos upės pietuose, Raudonosios aikštės rytuose ir Aleksandro sodo vakaruose. Netaisyklingo trikampio plotą (27,5 ha) juosia mūro sienos su 20 bokštų (XVII a., svarbiausias Spaso bokštas, 1625 m.). Ansamblio centre – Soborų aikštė. Joje penkiabokščiai kupoliniai soborai: Uspenijės soboras (1479 m., architektas A. Fioravantis). Jame buvo vainikuojami ir tuokiami kunigaikščiai ir carai, laidojami metropolitai ir patriarchai. Apreiškimo soboras (1489 m., Pskovo architektai). Arkangelo soboras (1508 m., architektas A. Friazinas Naujasis). Iki XVII a. pabaigos sobore buvo laidojami kunigaikščiai ir carai. Į Maskvos kremliaus ansamblį įeina ir kvadratinio plano carų rūmai Granovitaja palata (1491 m., architektas M. Friazinas, Solaris), Ivano Didžiojo varpinė (1508 m., architektas B. Friazinas).

Istorija

Maskvos kremlius 1879 m., V. Vereščiaginas

Spaso bokštas

II tūkstantmetyje pr. m. e. Maskvos kremliaus vietoje buvo nedidelė gyvenvietė. XI a. pabaigoje susiformavo įtvirtinta gyvenvietė. 1156 metais ant Borovicko aukštumos Jurijus Dolgorukis pastatė medinę tvirtovę.

XIV a. viduryje – 1723 m. Maskvos kremlius – Maskvos kunigaikščių ir Rusijos carų rezidencija. XIII a. pabaigoje pastatyti pirmieji soborai (neišliko), akmenų sienos ir bokštai. XV a. antroje pusėje sukurta Soborų aikštė, perstatyti soborai, pastatytos naujos mūro sienos.

XVI a. buvo viena didžiausių Europos tvirtovių. XVII a. teritorija išsiplėtė, pastatyta puošnių paradinių feodalų rūmų. 1610–1612 m. kremlius buvo ATR kariuomenės okupuotas. XVIII a. pradžioje sienos ir bokštai sutvirtinti bastionais.

Po 1812 m. Prancūzijos įsiveržimo į Rusiją apgriovimų buvo sparčiai atstatomas. XIX a. viduryje pakeistas teritorijos planas, nugriauta dalis pastatų, pastatyta Didieji kremliaus rūmai, Ginklų rūmai, sukurtas carų rezidencijos ansamblis. 1917 m. rudenį nukentėjo bolševikų sukilimo metu. 1929–1930 m. buvo susprogdinti du kremliaus vienuolynai. 1935–1937 m. penkių pagrindinių bokštų viršūnėse vietoj Rusijos erelių iškeltos rubino žvaigždės (skersmuo – 3–3,5 m).

Kremliuje saugomi rusų meno paminklai Varpų varpas ir Patrankų patranka. Prie šiaurinės sienos, Raudonojoje aikštėje, yra Lenino mauzoliejus, prie vakarinės sienos, Aleksandro sode – Nežinomojo kareivio kapas.

Nuorodos

• Maskvos kremliaus muziejus (rus.)