Tadas Budraitis
Tadas Budraitis (1897 m. birželio 13 d. Gedžių k., Jurbarko r. – 1962 m. balandžio 18 d. Gardame, Šilutės r., palaidotas Jurbarko bažnyčios šventoriuje) – kunigas, muzikos pedagogas, chorvedys.
Biografija
redaguotiIš mažens pasižymėjo muzikiniais gabumais. Mokėsi pradžios ir vidurinėje mokykloje, kurį laiką mokytojavo. 1918–1923 m. mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune, kur gavo ir gerus muzikos teorijos bei praktikos pagrindus. 1923 m. birželio 20 d. įšventintas kunigu.
1923–1930 m. Telšių katedros vikaras, o 1927 m. ten įkūrus kunigų seminariją, dirbo giedojimo dėstytoju ir choro vadovu. 1926 m. sausio 27 d. Telšiuose vykusiame katalikų draugijų suvažiavime pasirodė T. Budraičio vadovaujamas didelis choras, kuriam akompanavo simfoninis orkestras.
1930–1933 m. Plungės katedros vikaras ir gimnazijos kapelionas. Vadovavo katedros chorui, dalyvavo Pavasarininkų kuopos veikloje, subūrė 16 muzikantų orkestrą, kuris koncertavo 1932 m. Vasario 16-osios minėjimo iškilmėse.
1933–1938 m. Kretingos pranciškonų gimnazijos kapelionas, choro ir orkestro vadovas. Su choru koncertavo Kretingoje, Palangoje ir kitur, dirigavo didesniuose chorų sambūriuose.
1936 m. Šv. Antano Mišiose giedojo kelių šimtų dalyvių choras, sudarytas iš Klaipėdos krašto parapijų chorų – jungtiniam chorui dirigavo T. Budraitis. 1936 m. jis buvo išrinktas į Pavasarininkų kuopos valdybą. Chorams vadovavo 1939–1940 m. būdamas Skuodo gimnazijos kapelionu, o 1944–1945 m. Šateikių (Plungės r.), 1945–1946 m. Telšių katedros ir 1946–1951 m. Švėkšnos (Šilutės r.) parapijų klebonu. 1951 m. vasario 26 d. sovietų saugumo suimtas ir nuteistas dešimčiai metų kalėti.
Būdamas Komių autonominės respublikos Abezės lageryje, suorganizavo 20-25 kalinių vyrų chorą, kurį išmokė lietuviškų patriotinių dainų: J. Strolios „Tykus buvo vakarėlis“, V. Jakubėno „Nurimk, sesut“, Stasio Šimkaus „Ei, Lietuvos kareivėliai“, J. Naujalio „Lietuva brangi“ ir „Kur bėga Šešupė“, Č. Sasnausko „Jau slavai sukilo“, J. Švedo „Baltos gėlės“, V. Paulausko „Jūreivių maršas" ir kt. Choras koncertavo vyrų ir moterų lageriuose.
1956 m. liepos 17 d. T. Budraitis grįžo į Lietuvą, 1956–1961 m. dirbo Smalininkų (Jurbarko r.) parapijos, o 1961–1962 m. Gardamo (Šilutės r.) parapijos klebonu.
Šaltiniai
redaguotiBoleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.