Valiuta

Valiuta – sutartinis mainų vienetas, skirtas apmokėti už prekes ar paslaugas.^[1] Tai viena iš pinigų formų, skirta mainų vykdymui, vertės išsaugojimui ir vertės standarto palaikymui. Valiuta yra dominuojanti prekių ir paslaugų mainymo priemonė. Prekyba tarp skirtingų valiutos zonų vyksta nustatant valiutos kursus - kainas, kuriomis valiutos (taip pat atitinkamų valiutos zonų prekės ir paslaugos) perkamos ar parduodamos. Priklausomai nuo valiutos kurso reguliavimo metodo valiutos klasifikuojamos į kintančias ir fiksuotas.

Dažniausiu atveju, kiekviena šalis turi vietinės valiutos leidimo ir spausdinimo monopoliją. Tarp išimtinių šalių būtų šalys, priklausančios Europos Sąjungos Ekonominei ir Monetarinei Sąjungai, kadangi jos pinigų leidimo ir valdymo funkciją yra perdavusios Europos Centriniam Bankui.

Tais atvejais, kai šalis nekontroliuoja savo valiutos, kontrolę vykdo centrinis bankas arba finansų ministerija. Abiem atvejais, institucija įpareigota vykdyti pinigų politiką yra vadinama monetarine valdžia. Monetarinėm valdžiom, jas įkūrusios vyriausybės suteikia skirtingo lygio autonomijas. JAV, Federalinė Rezervo Sistema veikia be tiesioginės įstatymų leidžiamųjų ar vykdomųjų organų intervencijos, tačiau įgaliojimai gali būti apriboti naujų įstatymų rinkiniu. Nežiūrint to, praktikoje apie įgaliojimų atėmimą kalbama nėra. Beveik visose Vakarų valstybėse monetarinė valdžia yra sąlyginai nepriklausoma nuo vyriausybės.

Skirtingos šalys gali valiutą vadinti tuo pačiu pavadinimu (pvz., Kanados doleriai, JAV doleriai ir t. t.), taip pat skirtingos šalys gali naudoti tą pačią valiutą (pvz., euras) arba viena valstybė gali paskelbti kitos valstybės valiutą vidaus vertybiniu popieriumi. Pavyzdžiui, Panama ir El Salvadoras paskelbė JAV dolerį vidaus vertybiniu popieriumi, o 1791-1857 m. JAV viduje cirkuliavo Ispanijos sidabrinės monetos.

Svarbiausiomis pasaulio ūkiui valiutomis laikomos šios – JAV doleris, ES euras, Japonijos jena, Šveicarijos frankas ir D. Britanijos svaras sterlingų.