Ikona
Ikona (gr. εiκών tar. eikon 'atvaizdas') – sakralinis paveikslas, atsiradęs bizantiškos kultūros aplinkoje, vaizduojantis šventus asmenis, scenas iš jų gyvenimo, biblines ar liturgines simbolines scenas. Būdinga rytų krikščionių bažnyčioms, įskaitant stačiatikių ir graikų. Meno istorikų teigimu, ikonų prototipai buvo Fajum kapiniai portretai ar ankstyvųjų krikščionių tapyba katakombose.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Šis straipsnis apie stačiatikybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |