Špejeris
| Špejeris vok. Speyer | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Vokietija
|
| Žemė |  Reino kraštas-Pfalcas
|
| Gyventojų | 49 482 |
| Plotas | 42,7 km² |
| Tankumas | 1 159 žm./km² |
| Altitudė | 92 m |
 Vikiteka |
Špejeris |
Špejeris (vok. Speyer) – miestas pietvakarių Vokietijoje, Reino krašto‑Pfalco žemėje, Reino kairiajame krante, apie 20 km į pietus nuo Liudvigshafeno, patenka į Reino–Nekaro aglomeraciją. Yra tiltas per Reiną, geležinkeliai ir plentai į Liudvigshafeną, Maincą, Strasbūrą; plento šaka per Reiną į Frankfurto prie Maino–Karlsrujės automobilių magistralę.[2]
Vystoma mašinų ir įrengimų (lėktuvų, automobilių, mašinų, elektronikos, elektrotechnikos, laivų statybos), metalo apdirbimo, naftos perdirbimo, medienos apdirbimo, chemijos, poligrafijos, tekstilės, avalynės, alaus, tabako pramonė. Veikia katalikų kunigų seminarija, aukštoji administravimo mokykla, viešojo administravimo ir kiti mokslinio tyrimo institutai, Pfalco istorijos muziejus (su vyno muziejumi), technikos (eksponuojami automobiliai, lėktuvai, erdvėlaivio „Buran“ antrasis modelis), katedros ir vyskupijos, archeologijos muziejai, Pfalco krašto biblioteka, vaikų, jaunimo teatrai. Špejeryje nuo 1980 m. vyksta kasmetinis tarptautinis muzikos festivalis Dom zu Speyer.[2]
Špejeryje išlikęs senamiestis su XI a. romaninio stiliaus Špejerio katedra (UNESCO pasaulio paveldo objektas), XIII a. miesto vartai, XVIII a. liuteronų Švč. Trejybės bažnyčia, senoji monetų kalykla, rotušė, XX a. pr. neogotikinė Memorialinė bažnyčia, neorenesansiniai Pfalco istorijos muziejaus rūmai.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Senovėje gyvenvietė buvo žinoma kaip Noviomagus bei Civitas Nemetum (pagal germanų gentį nemetus). 10 m. čia pastatytos romėnų kareivinės, 150 m. miestas pažymėtas Ptolemėjaus žemėlapyje. 275 m. jį sugriovė alemanai. Vėliau čia įsikūrė keli germanų kaimai, ilgainiui apsigyveno frankai. Špejerio pavadinimas atsirado nuo frankų gyvenvietės, vadintos Spira. Nuo VII a. tapo vyskupijos ir grafystės centru, kartais čia įsikurdavo frankų imperatoriaus dvaras. Špejerio reikšmė išaugo vietinei Salijų dinastijai pradėjus valdyti Šv. Romos imperiją.[2] XI a. pastatyta katedra, miesto sienos.
1294–1797 m. Špejeris buvo laisvasis imperijos miestas. 1527–1689 m. čia buvo įsikūręs Šv. Romos imperijos aukščiausiasis teismas (Reichskammergericht), dažnai vykdavo reichstago posėdžiai. 1689 m. miestą sugriovė Prancūzijos kariuomenė, o 1797 m. prijungtas prie Prancūzijos. 1815 m. Špejeris atiteko Bavarijos karalystei, 1816–1945 m. buvo Bavarijos Pfalco centras. XIX a. pradėta plėtoti pramonė, padvigubėjo gyventojų. 1847 m. nutiestas geležinkelis.[2]
1923–1925 m. Špejeris buvo okupuotas Prancūzijos, po II pasaulinio karo priklausė Prancūzijos okupacinei zonai.[2]
Miestų partnerystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Špejeris užmezgęs partnerystės ryšius su Radviliškiu.[3]
-
Špejerio senamiestis -
Špejerio katedra -
Rotušė -
Senamiesčio reginys
