Aleksandras Litvinovas
| Aleksandras Litvinovas | |
|---|---|
| |
| Aleksandras Litvinovas | |
| Gimė | 1853 m. rugpjūčio 22 d. Rusijos imperija 
|
| Mirė | 1932 m. (~79 metai) |
| Tautybė | rusas |
| Veikla | karininkas |
| Aktyvumo metai | 1870–1917 1918–? |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
| |
Aleksandras Ivanovičius Litvinovas (rus. Александр Иванович Литвинов, 1853 m. rugpjūčio 22 d. – 1918 m.) – Rusijos imperijos kariuomenės generolas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Litvinovas mokėsi 1-ojoje Maskvos karo mokykloje, o 1870 m. rugpjūčio 5 d. pradėjo karinę tarnybą. 1873 m. baigė 3-ąją karinę Aleksandrovsko ir Michailovsko artilerijos mokyklą. 1873 m. rugpjūčio 10 d. jis buvo paskirtas 1-osios artilerijos brigados leitenantu. Vėliau jis tarnavo 2-ojoje kavalerijos artilerijos grupėje.
A. Litvinovas dalyvavo 1877–1878 m. Rusijos–Turkijos kare ir 1880 m. gruodžio 18 d. gavo kapitono laipsnį. 1882 m. baigė Nikolajevo generalinio štabo akademiją, tada jis išvyko į Vilniaus karinę apygardą. 1882 m. lapkričio 24 d. buvo paskirtas 4-osios kavalerijos divizijos vyresniuoju štabo adjutantu, o 1885 m. kovo 24 d. jam suteiktas pulkininko laipsnis. 1886 m. rugsėjo 29 d. jis buvo paskirtas Vilniaus karinės apygardos štabo viršininku. 1890 m. balandžio 19 d. tapo 2-osios kavalerijos divizijos štabo viršininku. 1896 m. birželio 12 d. jis tapo 4-ojo Pskovo dragūnų pulko vadu. 1899 m. birželio 23 d. jam buvo suteiktas generolo majoro laipsnis ir speciali užduotis su Dono kazokais. 1900 m. rugsėjo 20 d. jis buvo paskirtas Varšuvos karinės apygardos vadu. 1906 m. lapkričio 9 d. jis vėl tapo Vilniaus karinės apygardos štabo viršininku. 1905 m. gruodžio 6 d. jam suteiktas generolo leitenanto laipsnis, o 1906 m. spalio 9 d. jis paskirtas 1-osios kavalerijos divizijos vadu. 1911 m. kovo 9 d. jis tapo 5-ojo armijos korpuso vadu, o 1911 m. gruodžio 6 d. – kavalerijos generolu.
Vadovaudamas 7-ajai ir 10-ajai pėstininkų divizijai, jis pradėjo Pirmąjį pasaulinį karą 5-ojoje armijoje. Tačiau 1914 m. lapkričio 17 d. Sedlcose vykusiame vadų susitikime jis buvo paskirtas 1-osios armijos vadu vietoj generolo Pavelo fon Renenkampfo.
Litvinovo 1-oji armija dalyvavo Naručio puolime.[1]
Po Vasario revoliucijos jis buvo atleistas iš tarnybos. Nuo 1918 m. tarnavo Raudonojoje armijoje.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Buttar, Prit (2017). Russia's Last Gasp: The Eastern Front 1916-17. Oxford: Osprey Publishing. p. 91. ISBN 9781472824899.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Залесский К. А. Кто был кто в Первой мировой войне. — М.: АСТ; Астрель, 2003. — 896 с. — 5000 экз. — ISBN 5-17-019670-9. — ISBN 5-271-06895-1.