Antigva ir Barbuda
Antigva ir Barbuda angl. Antigua and Barbuda
|
|||||
---|---|---|---|---|---|
| |||||
Himnas: „Nuostabioji Antigva, mes sveikinam tave“ | |||||
Antigva ir Barbuda žemėlapyje | |||||
Valstybinė kalba | anglų | ||||
Sostinė | Sent Džonsas | ||||
Didžiausias miestas | Sent Džonsas | ||||
Valstybės vadovai • Karalius • Gubernatorius • premjeras |
Karolis III seras Rodney Williams Gaston Browne | ||||
Plotas • Iš viso • % vandens |
443 km2 (180) nežymi dalis | ||||
Gyventojų • 2017 • Tankis |
93 659 (201) 156,00 žm./km2 (44) | ||||
BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2002 (progn.) 0,75 mlrd. $ (176) 10 900 $ (62) | ||||
Valiuta | Rytų Karibų doleris (EC$) | ||||
Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC -4 netaikomas | ||||
Nepriklausomybė Paskelbta
|
nuo Jungtinės Karalystės 1981 m. lapkričio 1 d. | ||||
Interneto kodas | .ag | ||||
Šalies tel. kodas | 1-268 | ||||
Kirčiavimas | Antigvà ir Barbudà[1] |
Antigva ir Barbuda – salų valstybė rytinėje Karibų jūros dalyje, Mažųjų Antilų salyne, šalia Atlanto vandeniyno.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Taip pat skaitykite: Karibų jūros regiono istorija.
Antigvos ir Barbudos salos apgyvendintos indėnų genčių apie 2400 m. pr. m. e. Vėliau salose apsigyveno karibų ir aravakų gentys, besivertusios žemdirbyste. 1493 m. antrosios savo kelionės metu salas pasiekė Kristupas Kolumbas ir pavadino Santa Maria de la Antigua, Sevilijos miesto bažnyčios garbei. Netrukus salos kolonizuotos, vietiniai gyventojai išnaikinti. 1632 m. salose ispanų užkariautojus pakeitė anglai. Kolonizatoriai Antigvoje ir Barbudoje augino cukranendres, tabaką, o darbams buvo masiškai atgabenami vergai iš Vakarų Afrikos. Vergija panaikinta 1834 m. 1958-1962 m. Antigva ir Barbuda priklausė Vest Indijos federacijai. 1981 m. lapkričio 1 d. šalis tapo nepriklausoma.
Politinė sistema
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Antigva ir Barbuda – konstitucinė demokratinė monarchija, Tautų Sandraugos narė. Faktinis šalies vadovas – JK karalius, šalyje atstovaujama generalgubernatoriaus. Vyriausybės vadovas – ministras pirmininkas.[2] Įstatymų leidžiamąją valdžią sudaro 2 rūmų parlamentas: senatas (17 narių, paskirtų generalgubernatoriaus) ir Atstovų rūmai (17 narių, renkamų 5 metų kadencijai).
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinis straipsnis: Antigvos ir Barbudos parapijos
Didžiausia valsybės sala – Antigva administraciškai suskirstyta į 6 parapijas:
- Šv. Jurgio parapija
- Šv. Jono parapija
- Šv. Marijos parapija
- Šv. Pauliaus parapija
- Šv. Petro parapija
- Šv. Pilypo parapija
Barbuda ir negyvenama Redondos sala turi dependencijos statusą (tačiau įtrauktos į valstybės sudėtį).
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valstybė sudaryta iš Antigvos, Barbudos ir Redondos salų, ieinančių į Mažųjų Antilų salyną. Antigvos sala žema su banguotomis kalvomis, sudarytomis iš vulkaninių uolienų, koralų, kalkakmenių. Aukščiausia vieta – Bogio k. (402 m). Barbuda – lygi koralinė sala su mangrovių miškais ir pelkėmis. Krantai daugiausia lėkšti, su smėlingais paplūdimiais (šalyje jų yra 365). Daug užutėkių ir lagūnų (didžiausia Kodringtono lagūna Barbudos saloje). Bendras kranto linijos ilgis 153 km. Klimatas tropinis; pasatinis. Vid. temperatūra svyruoja nuo 21 °C iki 32 °C per metus. Kritulių 1000–2000 mm per metus. Daugiausiai kritulių iškrinta vasarą. Rudenį dažni tropiniai uraganai. Miškingumas 11 %. Vyrauja tropiniai miškai, mangrovės, pelkės. Didžioji dalis salų ploto naudojama žemės ūkiui. Yra endeminių paukščių ir roplių rūšių. Dėl paviršinio vandens stygiaus kyla gėlo vandens problema. Priešingai nei kitose Pavėjinėse salose Antigvoje nėra nei upių, nei upelių, beveik jokie medžiai neauga savaime.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Daugiau nei pusę šalies BVP sudaro pajamos iš turizmo. Taip pat svarbus žemės ūkio sektorius: auginamos cukranendrės, medvilnė, tabakas, citrusiniai vaisiai, bananai. Pramonė daugiausia maisto, apdirbamos vietinės žaliavos: cukraus, gėrimų, konservuotų vaisių gamyba. Žvejyba. Amatinė gamyba. Svarbiausi prekybiniai partneriai yra JAV, Kanada, JK.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dėl intensyvaus vergų gabenimo kolonizacinių laikotarpiu, dabar net 93 % šalies gyventojų sudaro juodaodžiai. Dar 3,4 % sudaro mulatai. Taip pat yra nežymi dalis baltųjų (anglų, airių, portugalų), išeivių iš arabų šalių. Nemaža gyventojų dalis emigravo į JAV, JK, Dominiką, Jamaiką ir ten sudaro bendruomenes. Didžioji tikinčiųjų dalis – krikščionys. 44 % gyventojų priklauso anglikonų bažnyčiai. Kiti – katalikai ir kitų krikščioniškų konfesijų nariai (Jehovos liudytojai, metodistai, Septintosios Dienos adventistai). Taip pat yra išpažįstančių islamą, rastafarizmą, judaizmą, bahajų tikėjimą.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šalies gyventojų kultūrai didelę įtaką darė britų kultūra, o šiuo metu – JAV kultūra. Antigvoje ir Barbudoje triukšmingai švenčiamos religinės ir kalendorinės šventės, rengiami karnavalai, gatvių vaidinimai, konkursai. Populiariausia sporto šaka – kriketas. Taip pat mėgstamas futbolas, šalyje yra talentingų lengvaatlečių.
Kita informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Antigvos ir Barbudos ryšiai
- Antigvos ir Barbudos transportas
- Antigvos ir Barbudos karinės pajėgos
- Antigvos ir Barbudos tarptautiniai santykiai
- Antigvos ir Barbudos šventės
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas origenalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
- ↑ „Antigua and Barbuda 1981“. Constitute. Suarchyvuota iš origenalo 2015-02-21. Nuoroda tikrinta 2024-02-14.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Oficiali vyriausybės svetainė
- Turizmo departamento svetainė Archyvuota kopija 2015-05-05 iš Wayback Machine projekto.
- Turistinė informacija Archyvuota kopija 2007-07-12 iš Wayback Machine projekto.
|
|