Kurgano sritis
| Kurgano sritis Курганская область | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC+5) ------ vasaros: ([[UTC{{{UTCv}}}]]) | |||||||
| Valstybė |  Rusija
| ||||||
| Federalinė apygarda | Uralo federalinė apygarda | ||||||
| Ekonominis regionas | Uralo | ||||||
| Administracinis centras | Kurganas | ||||||
| Rajonų skaičius | 24 | ||||||
| Oficialios kalbos | rusų | ||||||
| Įkūrimo data | 1943 m. | ||||||
| Gyventojų | 776 661 (53)[1] | ||||||
| Plotas | 71 488 km² (46) | ||||||
| - vandens % | 0,4 % | ||||||
| Tankumas | 11 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | RU-KGN | ||||||
 Vikiteka |
Kurgano sritisVikiteka | ||||||
Kurgano sritis (rus. Курганская область) – sritis Rusijoje, pietvakarių Sibire, Uralo federalinėje apygardoje. Ribojasi su Čeliabinsko sritimi vakaruose, su Sverdlovsko sritimi šiaurėje, su Tiumenės sritimi rytuose ir su Kazachstanu pietuose. Administracinis centras – Kurganas.
Lenino ordinas (1959 m.).
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sritis yra pietinėje Vakarų Sibiro lygumos dalyje. Aukštis iki 193 m (pietvakariuose). Klimatas vidutinių platumų, aiškiai žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -18 °C liepos mėnesio +19 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis ~400 mm.[2] Pagrindinė upė – Tobolas su intakais Isete (ir šios intaku Miasu), Ujumi, Jurgamyšu, Kurtamyšu. Pietuose ir pietryčiuose gausu ežerų (iš viso apie 2000; Mažųjų Donkų, Ščiučjės, Medvežjės). Būdingos miškastepės. Vietomis yra beržynų, šilų. Gamtos paminklas – Gorkojės-Viktorijos ežeras (gydomosios purvo vonios, vanduo – sulfatinis chloridinis).
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dauguma srities gyventojų susitelkę centrinėje dalyje, aplink Transibiro geležinkelį.
Tautinė sudėtis (2010 m.):[3]
- rusai – 92,5 %
- totoriai – 1,9 %
- baškirai – 1,4 %
- kazachai – 1,3 %
- ukrainiečiai – 0,8 %
- Miestai
Didžiausi Kurgano srities miestai (2021 m., tūkst. gyventojų):[4]
- Kurganas – 310,9
- Šadrinskas – 68,6
- Šumicha – 16,2
- Kurtamyšas – 14,8
- Kataiskas – 11,8
- Dalmatovas – 11,5
- Petuchovas – 8,5
- Ščiučjė – 8,2
- Makušinas – 6,8
Be to, yra kelios didelės kitos gyvenvietės: Ketovas (8,4 – kaimas), Vargašis (8,4 – mtg), Kargapoljė (8,2 – mtg).
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vystoma mašinų ir įrengimų (žemės ūkio ir kelių tiesimo mašinos, autobusai, vilkikai, medienos apdirbimo staklės), chemijos, odos, avalynės, siuvimo ir trikotažo, statybinių medžiagų, maisto (pieno, mėsos, aliejaus, konservų) pramonė. Yra smėlio, molio, druskos, klinties, durpių telkinių.
Išplėtotas žemės ūkis – auginami kviečiai, miežiai, avižos, pašariniai augalai. Veisiami galvijai, kiaulės, avys, naminiai paukščiai.[5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kurgan Oblast, citypopulation.de
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 240
- ↑ Всероссийская перепись населения 2010 года. Официальные итоги с расширенными перечнями по национальному составу населения и по регионам
- ↑ Russia: Kurgan Oblast – Urban and Rural Places, citypopulation.de
- ↑ Kurgano sritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
