Mentė
Mentė (lot. scapula) – viršutinių galūnių pečių lanko porinis plokščias kaulas, esantis užpakalinėje pečių lanko pusėje. Šoniniame mentės kampe yra plati sąnarinė duobė, kuri mentę sujungia su žastikauliu. Pati mentė yra plonos, išgaubtos, trikampės plokštelės formos. Mentės formą lemia tai, kad prie jos tvirtinasi laisvosios galūnės dalies kaulai ir apie 15 raumenų. Žemyn nukrypusia viršūne trikampio pavidalo kaulas yra prigludęs prie šonkaulių ir apčiuopiamas, jo kontūrai matomi nugaroje.
Žmogaus mentės sandara
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Paviršiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Į šonkaulius atsikreipęs paviršius vadinamas šonkauliniu, arba priekiniu, facies costalis, s. anterior, o atsikreipęs atgal – užpakaliniu paviršiumi, facies posterior.Įdubęs šonkaulinis paviršius sudaro seklią pomentinę duobę, fossa subscapularis, o užpakalinį paviršių mentės dyglys, spina scapulae, kurį tiksliau būtų vadinti ketera, perskiria į dvi taip pat seklias duobes – antdyglinę, fossa supraspinata, ir podyglinę, fossa infraspinata.Lateralinis dyglio galas sustorėja ir virsta pečiu, acromion. Peties apatinės ir šoninės briaunos sandūra lengvai apčiuopiama po oda kaip peties kampas, angulus acromii.Į priekį yra atsikreipęs peties raktikaulinis sąnarinis paviršius, facies articularis clavicularis, susinerti su raktikaulio atitinkamu lauku.
Kampai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaip apverstas trikampis, mentė turi tris kraštus ir tris kampus. Kraštai: viršutinis, margo superior, šoninis, margo lateralis, ir vidinis, margo medialis. Vidinis kraštas šiek tiek išlinkęs, šoninis įlinkęs, o viršutiniame yra mentės įlanka, incisura scapulae.Kampai: viršutinis, angulus superior, apatinis, angulus inferior, ir šoninis, angulus lateralis. Viršutinis ir apatinis kampai suapvalėję, jų kontūrai matomi nugaroje, o šoninis kamaps yra sudėtingos formos. Jo viduryje matyti sąnarinė duobė,cavitas glenoidalis, susinertisu žastikaulio galva. Duobę iš viršaus riboja viršutinis sąnarinis gumburėlis, tuberculum supraglenoidale, iš apačios- apatinis sąnarinis gumburėlis, tuberculum infraglenoidale, žasto raumenims prisisegti. Sąnarinę duobę už gumburėlių juosia mentės kaklas, collum scapulae.Nuo jo į viršų ir į priekį nutįsta stambi snapinė atauga, processus coracoideus, prie kurios tvirtinasi kai kurie žasto ir krūtinės raumenys.
Mentės dalys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Eil. nr. | Lotyniškas pavadinimas | Lietuviškas pavadinimas | Angliškas pavadinimas |
|---|---|---|---|
| 1. | Angulus superior | Viršutinis kampas | Superior angle |
| 2. | Fossa supraspinata | Antdyglinė duobė | Supraspinous fossa |
| 3. | Spina scapulae | Mentės dyglys | Spine |
| 4. | Fossa infraspinata | Podyglinė duobė | Infraspinous fossa |
| 5. | Margo medialis | Vidinis kraštas | Medial border |
| 6. | Facies posterior | Užpakalinis paviršius | Posterior surface of scapula |
| 7. | Angulus inferior | Apatinis kampas | Inferior angle |
| 8. | Margo lateralis | Išorinis kraštas | Lateral border |
| 9. | Collum scapulae | Mentės kaklas | Neck of scapula |
| 10. | Angulus lateralis | Išorinis kampas | Lateral angle |
| 11. | Acromion | Petys | Acromion |
| 12. | Processus coracoideus | Snapinė atauga | Coracoid process |
| 13. | Incisura scapulae | Mentės įlanka | Suprascapular notch |
| 14. | Margo superior | Viršutinis kraštas | Superior border |
| 15. | Facies costalis | Šonkaulinis paviršius | Anterior surface of scapule |
| 16. | Tuberculum infraglenoidale | Apatinis sąnarinis gumburėlis | Infraglenoid tubercle |
| 17. | Fossa glenoidalis | Sąnarinė duobė | Glenoid cavity |
| 18. | Tuberculum supraglenoidale | Viršutinis sąnarinis gumburėlis | Supraglenoid tubercle |
Nustatymas kurios pusės mentis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Norint nustatyti, kurios pusės mentė, reikia ją laikyti taip, kad trikampio viršūnė(apatinis kampas) būtų nukrypusi žemyn, mentės dyglys- atgal, o sąnarinė duobė – šoną. Galima pasirinkti ir kitokius orientyrus pagal vertikalią, strėlinę ir skersinę ašis.
Vystymasis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Trečią embriono mėnesį kremzliniame mentės modelyje ima rastis kaulėjimo centrai. Didžiausias jų apima antdyglinę duobę, mentės dyglį ir podyglinę duobę. Per pirmus gyvenimo metus kaulėjimo centras užsimezga snapinėje ataugoje, o tarp 11-18 metų – išilgai mentės vidinio krašto ir apatinio kampo, petyje ir viršutiniame bei apatiniame sąnariniuose gumburėliuose. Kaulėjimo centrai susilieja apie 16-22 metus.
Mentės sužalojimai ir skausmai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dėl pakankamai tvirtos mentės struktūros bei jos saugios padėties žmogaus kūne, mentės sužalojimai yra gana reti. Jei jie pasitaiko, dažniausiai tai indikacija, jog yra ir rimtesnių krūtinės ląstos traumų. Nesimetriška menčių padėtis byloja apie netaisyklingą laikyseną bei galimą stuburo išlinkimą. Dažniausiai mentės skausmai indikuoja su ja besijungiančių kaulų, raumenų, ar raiščių problemas. Tačiau taip pat svarbu žinoti, jog mentės skausmai kartu su nugaros bei rankos skausmais gali būti ir kardiogeninio šoko simptomas.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J.Žukienė. Žmogaus anatomija.
- http://www.bartleby.com/107/
- http://www.innerbody.com/htm/body.html
- „Kardiogeninis šokas“, http://ligos.sveikas.lt/lt/ligos/sirdies_ir_kraujagysliu_ligos/kardiogeninis_sokas Archyvuota kopija 2012-10-31 iš Wayback Machine projekto.
- Rimvaldas Broga. „Skausmas peties sąnario srityje: priežastys, klinikiniai simptomai, diagnostika ir gydymas.“ Lietuvos chirurgija, 2003.