Angela Merkel
Angela Dorotėja Merkel vok. Angela Dorothea Merkel | |
---|---|
Gimė | 1954 m. liepos 17 d. Vokietija, Hamburgas |
Sutuoktinis (-ė) | Ulrich Merkel (išsisk.), Joachim Sauer |
Vaikai | - |
Partija | Krikščionių demokratų partija (CDU) |
Išsilavinimas | fizikė (Leipcigo universitetas) |
Vikiteka | Angela Merkel |
Parašas | |
Angela Dorotėja Merkel (vok. Angela Merkel, mergautinė pav. Kasner, g. 1954 m. liepos 17 d. Hamburge) – Vokietijos politikė ir buvusi mokslininkė, buvusi Vokietijos kanclerė (2005–2021 m.), Krikščionių demokratų sąjungos (KDS) vadovė (2000–2018 .m).[1] Ji – pirmoji moteris, ėjusi abi šias pareigas,[2] pirmoji Vokietijos kanclerė, gimusi po Antrojo pasaulinio karo,[3] ir pirmoji Rytų Vokietijos kanclerė po Vokietijos susijungimo[2] (nors iš tiesų ji gimusi Vakarų Vokietijoje).
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]A. Merkel gimė anglų bei lotynų kalbų mokytojos ir protestantų pastoriaus šeimoje. Joje augo 3 vaikai (brolis ir sesuo). Politikės senelis iš tėvo pusės – lenkų kariškis, kuris persikraustęs į Berlyną pasikeitė pavardę iš Kazmierczak į Kasner.[4]
Baigusi mokyklą, 1973 m. išvyko studijuoti fiziką Leipcigo universitete, 1978 m. įgijo daktaro laipsnį ir pradėjo dirbti Fizikinės chemijos mokslų institute.[5]
Politinė karjera
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Į politinę veiklą įsitraukė po Berlyno sienos griūties 1989 m.: įstojo į Demokratinio atsinaujinimo partiją, kuri 1989 m. pab. prisidėjo prie valdančiosios Krikščionių demokratų sąjungos.[6] Pakviesta Lothar de Maiziere, po 1990 m. kovą vykusių rinkimų užėmusio Rytų Vokietijos premjero postą, tapo jo spaudos atstovo pavaduotoja.[5]
Po Vokietijos susivienijimo 1990 metais, išrinkta į Bundestagą nuo Štralzundo-Šiaurės Pomeranijos-Riugeno rajono,[2] esančio Meklenburgo-Pomeranijos žemėje. Vėliau, 1991 m., kanclerio Helmut Kohl paskirta moterų ir jaunimo teisių ministre ir tapo federacijos aplinkos, aplinkosaugos, branduolinės saugos ministre 1994 m. ir tarnavo iki 1998 m.[2] Po KDS koalicijos pralaimėjimo 1998 metais, išrinkta generaline KGS sekretore, o 2000 m. – pirmąja partijos lydere moterimi.[2] Vėliau perrinkta.
Būdama KDS vadove, po 2005 m. rinkimų į Bundestagą tapo kanclere (vėl išrinkta po 2009, 2013 ir 2017 m. rinkimų).[2]
Asmeninis gyvenimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Universitete studijuodama fiziką, susipažino su fiziku Ulrichu Merkeliu. 1977 m. už jo ištekėjo, o 1982 m. išsiskyrė. 1998 m. ištekėjo antrąsyk – už chemijos profesoriaus Joachimo Sauerio.[4]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Government continues as acting government Archyvuota kopija 15 lapkričio 2017 iš Wayback Machine projekto., bundeskanzlerin.de, 24 October 2017
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Angela Merkel. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2024-11-22.
- ↑ Vokietijos kanclerės Angelos Merkel istorinį vizitą Dachau memoriale aptemdė kritikų priekaištai. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2024-11-22.
- ↑ 4,0 4,1 Įtakingiausia pasaulio moteris Angela Merkel – apie pirmojo vyro pavardę, lenkiškas šaknis ir šunų baimę. Lrt.lt. Nuoroda tikrinta 2024-11-22.
- ↑ 5,0 5,1 Angelos Merkel era tęsiasi. Veidas, 2013-10-02. Nuoroda tikrinta 2024-11-22.
- ↑ Angela Merkel. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-11-22.
Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Ursula Lehr |
Moterų ir jaunimo reikalų ministrė 1991–1994 |
Po to: Claudia Nolte |
Prieš tai: Klaus Töpfer |
Aplinkos apsaugos ir reaktorių saugos ministrė 1994–1998 |
Po to: Jürgen Trittin |
Prieš tai: Gerhard Schröder |
Vokietijos kanclerė 2005–2021 |
Po to: Olaf Scholz |
Prieš tai: Matti Vanhanen |
Europos Vadovų Tarybos pirmininkė 2007 |
Po to: José Sócrates |
Partijos politinės pareigos | ||
Prieš tai: Peter Hintze |
Krikščionių demokratų sąjungos generalinis sekretorė 1998–2000 |
Po to: Ruprecht Polenz |
Prieš tai: Wolfgang Schäuble |
Krikščionių demokratų sąjungos pirmininkė 2000–2018 |
Po to: Annegret Kramp-Karrenbauer |
Prieš tai: Friedrich Merz |
Parlamentinė lyderė CDU / CSU 2002–2005 |
Po to: Volker Kauder |
Diplomatinis postas | ||
Prieš tai: Vladimir Putin |
8 valstybių grupės pirmininkė 2007 |
Po to: Yasuo Fukuda |
Akademinės pareigos | ||
Prieš tai: Jerzy Buzek |
Europos kolegijos atidarymo ceremonijos oratorė 2010 |
Po to: Giorgio Napolitano |
|