Atpažinimas
Atpažinimas bendru atveju – procesas, kurio metu išskiriamas informacinis situacijos turinys ir įvyksta semantinė klasifikacija.
Atpažinimo metu iš sensorių (arba jutimo organų) gauta ir užfiksuota informacija apie objektą ar situaciją palyginama su atmintyje saugomais ankstesniais tų objektų vaizdais bei aprašais ir jie priskiriami vienai ar kitai semantinei klasei (kategorijai).
Atpažinimo eigos dėsningumą nusako atpažinimo dėsnis, suformuluotas N. Langės. Pradžioje susidaro tik difuziškas objekto vaizdas, kurį paskui keičia tikslesnis ir detalesnis vaizdas. Kai atpažinimas grindžiamas apibendrintu visuomenės patirties užfiksuotų požymių išskyrimu, jis užtrunka daug trumpiau (sekundės dalis), negu pirminis suvokimas. Atpažinimo procese vykstanti daiktų, įvykių ir situacijų kategorizacija (panaši į sąvokų kategorizaciją) yra pagrįsta suvokimo ir atminties sąveika.
Atpažinimas yra atsiminimo rūšis – objekto, situacijos atsiminimas, jam pasikartojus, jį pamačius. Pamatytas objektas atpažįstamas jį palyginus su atmintyje laikomu jo vaizdiniu. Atpažinimas gali būti valingas (pasitelkiant protą, dėmesį, valios pastangomis atkuriant įvykių seką) ir nevalingas (savaiminis, spontaniškas, pvz., sutikto žmogaus atpažinimas).[1]
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Atpažinimas. Aiškinamasis psichologijos terminų žodynas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2019. – 376 p. ISBN 9785420018125.
|
Šis su psichologija susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |