Dvigubo efekto principas
Dvigubo efekto principas arba dvigubo efekto doktrina – moralės filosofijos principas, taikomas, kai veiksmas, kuriuo siekiama kažkokio gėrio, sukelia kažkokią žalą.[1]
Laikoma, kad pirmasis dvigubo efekto principą suformulavo Tomas Akvinietis savo veikale Teologijos suma, nagrinėdamas savigyną.[1]
Pagal dvigubo efekto principą veiksmas su geru ir blogu efektu yra leistinas, jei galioja keturios sąlygos:[1]
- Pats veiksmas turi būti morališkai geras arba neutralus.
- Nėra siekiama blogo efekto.
- Geras efektas turi sekti iš veiksmo, o ne blogo efekto.
- Geras efektas turi būti pakankamas, kad kompensuotų blogą efektą.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Šis straipsnis apie filosofiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |