Esteris

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Karboksirūgšties esteris

Esteris – organinis junginys, turintis R₁–COOR₂ funkcinę grupę (R₁, R₂ – radikalai, gali būti vienodi arba skirtingi). Esteriai gaunami alkoholiams reaguojant su karboksirūgštimis.

Gavimo schema

R₁COOH+ R₂OH ↔ R₁COOR₂ + H₂O

Šios reakcijos vykimo sąlyga yra stiprios rūgšties, pvz., H₂SO₄, arba vandens atėmėjo, pvz., bevandenis vario (II) sulfatas, dalyvavimas. Ši esterių susidarymo reakcija vadinama Fišerio esterifikacijos reakcija.

Riebalai – glicerolio ir riebalų rūgščių esteriai.

Gaminamo esterio išeiga padidėja naudojant vandenį sugeriančias medžiagas (pvz., koncentruotą H₂SO₄) arba nuolat iš reakcinio mišinio pašalinant pasigaminantį esterį.

Nomenklatūra

IUPAC nomenklatūroje esterių galūnė yra -atas. Pvz.:

• C₂H₅COOC₂H₅ – etilpropanoatas
• CH₃COOCH₃ – metilacetatas
• CH₃COOCH₂CH₂CH₂CH₂CH₃ – pentilacetatas

Fizikinės savybės

1. Lengvesni už vandenį
2. Lakūs.
3. Aliejingos konsistencijos
4. Nedidelės molekulinės masės esteriai tirpūs vandenyje, o didelės – netirpūs.
5. Malonaus kvapo skysčiai, pvz.:
   1. Etilbutanoatas – ananasų kvapo.
   2. Izopentiletanoatas – kriaušių kvapo.
   3. Metilbutanoatas – obuolių kvapo.
   4. Izobutiletanoatas – bananų kvapo.
   5. Etilmetanoatas – romo kvapo.

Cheminės savybės

Esteriai hidrolizuojasi. Hidrolizė vykdoma rūgščioje terpėje:

CH₃COOCH₃ + H₂O ↔ CH₃COOH + CH₃OH

Galima hidrolizuoti ir šarmais, kaitinant:

CH₃COOCH₃ + NaOH → CH₃COONa + CH₃OH

CH₃COONa + H₂SO₄ → CH₃COOH + NaHSO₄

Panaudojimas

1. Kvepalų gamybai.
2. Kosmetikos gamybai.
3. Maisto pramonėje.
4. Medicinos preparatų gamybai.
5. Lakų gamybai.