Gansu

Gansu 甘肃省
Valstybė	Kinija
Administracinis centras	Landžou
Prefektūros	14
Gubernatorius	Xu Shousheng
KKP komiteto sekretorius	Su Rong
Gyventojų (2020)	25 019 831
Plotas	457 382 km²
Tankumas (2020)	55 žm./km²
ISO 3166-2	CN-62
Tinklalapis	[1]
Vikiteka	GansuVikiteka

Turistų lankomos „Skambančios kopos“ prie Dunhuango.

Mogao grotos

Gansu (kin. 甘肅, pinyin: Gānsù) – provincija vidurio Kinijoje. Plotas – 457 tūkst. km². Sostinė – Landžou.

Administracinis suskirstymas

Žemesnio nei provincijų lygmens administracinių vienetų Gansu yra keturiolika – dvylika prefektūrų lygmens miestų ir dvi autonominės prefektūros:

• Bai-inas (白银 Báiyín)
• Dingsi (定西 Dìngxī)
• Ganano tibetiečių autonominė prefektūra (甘南藏族 : Gānnán Zāngzú)
• Dziajuguanas (嘉峪关 : Jiāyùguān)
• Dzinčangas (金昌 : Jīnchāng)
• Dziučiuanas (酒泉 : Jiǔquán)
• Landžou (兰州 : Lánzhōu)
• Linsia hujų autonominė prefektūra (临夏回族 : Línxià Huízú)
• Longnanas (陇南 : Lǒngnán)
• Pingliangas (平凉 : Píngliàng)
• Čingjangas (庆阳 : Qìngyáng)
• Tianšujus (天水 : Tiānshuǐ)
• Uvei (武威 : Wǔwēi)
• Džangje (张掖 : Zhāngyè)

Geografija

Gansu provincija yra tarp Tibeto plynaukštės, Vidinės Mongolijos ir Lioso plynaukštės. Šiaurės vakaruose ribojasi su Mongolija, gretimos Kinijos provincijos: Vidinė Mongolija, Sindziangas, Činghai, Sičuanas, Šaansi, Ningsia. Per pietinę provincijos dalį teka Geltonoji upė. Yra dalis Gobio dykumos teritorijos. Gansu yra geografinis Kinijos centras (35,33° šiaurės platumos ir 103,23° rytų ilgumos).

Paviršius kalnuotas pietuose, lygus šiaurėje. Pietiniai kalnai priklauso Čilianšano (Qilian) kalnynui. Aukščiausias taškas – Čilianšano kalnas (5547 m).

Kultūra

Dauguma Gansu gyventojų kalba standartinės kinų kalbos dialektais, taip pat yra kalbančių Amdo regiono tibetiečių, mongolų, kazachų kalbomis.

Turistų lankomos vietos:

• Mogao grotos: netoli senovinio Šilko kelio miesto Dunhuango esančiose grotose yra neįkainojama budistinio meno kolekcija.
• Dziajuguano perėja: labiausiai į Vakarus nutolęs Didžiosios kinų sienos perėjimas.
• Labrango vienuolynas: vienas iš šešių didžiųjų tibetietiškojo budizmo Gelukpa atšakos vienuolynų.

Nuorodos

• Žemėlapis Archyvuota kopija 2005-10-30 iš Wayback Machine projekto.