Gedminaičiai
| Gedminaičiai | ||
|---|---|---|
  Gedminaičiai |
||
| 55°31′26″š. pl. 21°40′44″r. ilg. / 55.524°š. pl. 21.679°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šilutės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Švėkšnos seniūnija | |
| Gyventojų | 37 | |
Gedminaičiai – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, paribyje su Klaipėdos rajonu, 3 km į šiaurės rytus nuo Švėkšnos, prie kelio Švėkšna – Judrėnai. Rytiniu ir šiauriniu pakraščiu teka Graumena (Šalpės kair. intakas). Ribojasi su Papjaunio, Jurkiškės, Kančaičių (visi Švėkšnos sen.), Bareikų, Pakalniškių (abu Veiviržėnų sen.) kaimais. Gedminaičių-Gedikų seniūnaitijos centras. Gedminaičiuose yra senosios kaimo kapinės, dvaro ūkinių pastatų likučiai, Graumenos hidrografinis draustinis. Už kaimo rytinės ribos, Pakalniškių kaime yra Pakalniškių, dar vadinamas Gedminaičių piliakalnis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gedminaičiai minimi 1644 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje. Gyveno 9-ios drevininkų šeimos. 1695 m. – 13 drevininkų šeimų. 1820 m., padalijus Švėkšnos dvaro valdą, Gedminaičiai ir aplinkiniai kaimai atiteko Lietuvos istorijos, kalbos ir kultūros tyrinėtojui grafui Jurgiui Plateriui (1810–1836); 1831–1834 m. pas jį Gedminaičiuose gyveno ir jo biblioteką tvarkė rašytojas Simonas Stanevičius. Nuo 1899 m., mirus grafo J. Platerio sūnui Teodorui, Gedminaičių dvaras priklausė Švėkšnos dvaro savininkams. Po žemės reformos, tarpukaryje, Gedminaičių dvaro centrą (80 ha) nupirko Lietuvos valstybės diplomatas Eduardas Jatulis.
Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
Pokaryje iš Gedminaičių į Sibirą ištremtos Stanislovo Eidėno (5 asmenys), Antano Norvilo (4 asm.), Jono Raukos (2 asm.), Mykolo Šlajaus (3 asm.) šeimos.
Sovietmečiu kurį laiką veikė pradinė mokykla (uždaryta 1962 m.), buvo nedidelis smėlio karjeras (0,2 ha), žemė priklausė „Švėkšnos“ tarybiniam ūkiui. Dabar vyrauja smulkūs gyvulininkystės ūkiai – 2003 m. 12 ūkių laikė 64 galvijus. 1923 metais kaime buvo 8 ūkiai, 54 gyventojai, 1997 – 19 ūkių, 40 gyventojų.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | ||||||||||
| 1902 m.[2] | 1923 m.sur.[3] | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur.[4] | 1979 m.sur.[5] | 1989 m.sur.[6] | 2001 m.sur.[7] | 2011 m.sur.[8] | 2021 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 154 | 126 | 58 | 54 | 46 | 37 | 48 | 35 | 37 | ||
| ||||||||||
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gedminaičiuose gimė:
- Bronislovas Budvytis, politikas
- Jonas Jucius (1868–1952), knygnešys
- Petras Lidžius (1929–1951), Pušies rinktinės Vilko būrio partizanas, slapyvardis Kardas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 4,0 4,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka. Šilutės kraštas. Enciklopedinis žodynas. Prūsija. Šilutė. 2000.
- Lietuvos gyventojų Genocido ir Rezistencijos tyrimo centras. Lietuvos gyventojų genocidas. 1944–1947. II T. (K-S). Vilnius, 2002.