Harold Pinter
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| angl. Harold Pinter | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1930 m. spalio 10 d. Londonas, Anglija |
| Mirė | 2008 m. gruodžio 24 d. (78 metai) Londonas, Anglija |
| Tautybė | anglas |
| Tėvas | Jack Pinter |
| Motina | Frances Moskowitz |
| Sutuoktinis (-ė) | Vivien Merchant (1956–1980), Antonia Fraser (1980–2008) |
| Vaikai | Daniel Pinter |
| Veikla | dramaturgas, scenaristas |
| Žymūs apdovanojimai | |
 Vikiteka |
Harold Pinter |
Harold Pinter (1930 m. spalio 10 d. – 2008 m. gruodžio 24 d.) – anglų dramaturgas ir scenaristas. Jis buvo vienas įtakingiausių šiuolaikinių dramaturgų, kurio karjera tęsėsi 50 metų. Jo garsiausios pjesės yra Gimtadienio vakarėlis (1957 m.), Grįžimas namo (1964 m.) ir Išdavystė (1978 m.), pagal kurias buvo sukurti filmai. Jis sukūrė scenarijus kitų autorių kūriniams: Tarnas (1963 m.), Tarpininkavimas (1970 m.), Prancūzų leitenanto moteris (1981 m.), Teismas (1993 m.) ir Seklys (2007 m.). Jis taip pat režisavo, vaidino radijo eteryje, teatre, televizijoje, kine savo ir kitų autorių kūriniuose.
Pinteris gimė ir užaugo Rytų Londone, lankė Hackney Downs mokykloje. Jis buvo sprinteris ir geras kriketo žaidėjas, vaidino mokyklos pjesėse, rašė eiles. Jis lankė Dramos meno karališkąją akademiją, bet nebaigė kurso. Jam buvo paskirta bauda, nes jis nepagrįstai atsisakė atlikti karinę tarnybą. Po to jis tęsė mokslus kalbos ir dramos centrinėje mokykloje ir dirbo Airijos ir Anglijos teatruose. 1956 m. jis vedė aktorę Vivien Merchant, 1958 m. jiems gimė sūnus Danielis. Jis paliko Merchant 1975 m. ir vedė autorę Antonia Fraser 1980 m.
Pinterio dramaturgo karjera prasidėjo pastačius Kambarį 1957 m. Jo antra pjesė Gimtadienio vakarėlis buvo parodyta tik aštuonis kartus, bet ją palankiai įvertino kritikas Harold Hobson. Jo ankstyvuosius kūrinius kritikai vadino grėsmės komedijomis. Vėlesnės pjesės kaip Niekieno žemė (1975 m.) ir Išdavystė (1978 m.) vadinamos atminties pjesėmis. Pinteris gavo daugiau nei 50 prizų ir apdovanojimų, tarp jų Nobelio literatūros premiją 2005 m. ir pancūzų Légion d’honneur 2007 m.
Nepaisant silpnos sveikatos po to kai buvo diagnozuotas stemplės vėžys 2001 m. gruodį, Pinteris vaidino iki 2006 m. Jis mirė nuo kepenų vėžio 2008 m. gruodį.