Henri Fantin-Latour

Anri Fanten-Laturas (pranc. Henri Fantin-Latour, 1836–1904 m.) – XIX a. antros pusės Prancūzijos tapytojas, litografas ir iliustratorius, geriausiai žinomas gėlių natiurmortais.

Biografija

Anri Fanten-Laturas (piln. Ignace-Henri-Théodore Fantin-Latour) gimė 1836 m. sausio 14 d. Grenoblyje. Jo tėvas, potretų tapytojas, buvo pirmuoju dailės mokytoju. 1841 m. A. Fanten-Laturas su šeima persikėlė į Paryžių, mokėsi pas Horace Lecoq de Boisbaudran Aukštojoje dailės mokykloje. Jis išgarsėjo ir geriausiai žinomas gėlių natiurmortais. Profesiniais ryšiais dailininkas buvo pažįstamas su reikšmingiausiais to meto Prancūzijos dailininkais: Engru, Delakrua, G. Kurbė, E. Manė, K. Koro. Be gėlių paveikslų, dailininkas pagarsėjo savo žymiųjų kolegų portretais. Per Dž. Vistlerį ir Dž. E. Milė dailininkas surado rėmėjų ir rinką Anglijoje. Savo kūrybos pobūdžiu A. Fanten-Laturas išliko tradiciniu dailininku, sukūrė savitą stilių, pratęsė XVIII a. prancūzų tapytojo Ž. Šardeno tradiciją. Nors dailininkas buvo pažįstamas su impresionistais, bet jam buvo svetima plenerinė tapyba ir akimirkos įspūdžių fiksavimas drobėje. Pripažinimo A. Fanten-Laturas siekė oficialiame Paryžiaus salone, o ne nepriklausomose impresionistų parodose. 1876 m. Salone dailininkas pademonstravo litografiją, dedikuotą kompozitoriui H. Berliozui, ir vėlyvuosius gyvenimo metus daugiau skyrė litografijos kūriniams, įkvėptiems H. Berliozo, R. Vagnerio muzikos kūrinių. Jis iliustravo Vagnerio (1886) ir Berliozo (1888) biografijas. Anri Fanten-Laturas mirė 1904 m. rugpjūčio 25 d. Burė kaime (Žemutinė Normandija). Palaidotas Paryžiaus Monparnaso kapinėse. Jo kūrybą galima suskirstyti į tris grupes: gėlių natiurmortus, portretus ir mitologines/fantastines scenas. Jo žmona Viktorija Fanten-Latur (merg. Dubourg, 1840−1926) taip pat buvo tapytoja, daugiausiai tapė gėles.

Darbų galerija

wikiart.org

„Gėlės ir vaisiai“ (1865, Orsė muziejus)
„Natiurmortas“ (Kröller-Müller muziejus)
„Batinjolio studija“ (centre su teptuku pavaizduotas E. Manė ir jo ratelio draugai, 1870, Orsė muziejus)
„Natiurmortas su gėlėmis“ (1887, Amsterdamo valstybinis muziejus)
„Rožės ir lelijos“ (1888, Metropoliteno meno muziejus)
„Naktis“ (1897, Orsė muziejus)
„Nemirtingumas“ (1897, litografija)