Išoriniai Hebridai
| Išoriniai Hebridai angl. Outer Hebrides, Western Isles | |
|---|---|
 | |
| Valstybė |  Jungtinė Karalystė
|
| Šalis |  Škotija
|
| Administracinis centras | Stornovėjus |
| Gyventojų | 26 640[1] |
| Plotas | 3 071 km² |
| Tankumas | 9 žm./km² |
| Tinklalapis | www.cne-siar.gov.uk |
 Vikiteka |
Išoriniai HebridaiVikiteka |
Išoriniai Hebridai (angl. Outer Hebrides, Western Isles, škot. gėl. Na h-Eileanan Siar) – salų grupė ties šiaurės vakariniais Škotijos krantais. Hebridų salyno dalis, nuo Škotijos atskirta Vidinių Hebridų. Sudaro vieną iš 32 Škotijos sričių.
Pirmieji salų valdytojai buvo norvegai. 1266 m. pagal Perto sutartį perduoti Škotijai. Salose išlikę daug gyventojų, kalbančių škotų gėlų kalba.
Salos išsidėsčiusios pietvakarių kryptimi. Sudaro kelios didelės ir daugybė mažų salelių. Salos uolėtos, raižytais krantais. Didžiausios salos: Luiso sala, Harisas (pastarosios neretai apjungiamos į vieną), Šiaurės Juistas, Benbekjula, Pietų Juistas ir Bara. Dalis mažų salelių nusidriekusios tolyn į Atlanto vandenyną: Monacho salos, Fleinano salos, Sent Kilda ir Rokalo sala.
Pagrindinės gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Stornovėjus (4,5 tūkst. gyventojų, 2022 m.)[2]
- Njumarketas (1,5)
- Sandvikas (0,8)
- Balivanichas (0,5)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ SCOTLAND, citypopulation.de
- ↑ NA H-EILEANAN SIAR (United Kingdom)
