Katekizmas
Katekizmas - glaustas krikščionybės pagrindų išdėstymas klausimų ir atsakymų forma. Jame pateikiamos tikėjimo tiesos, sakramentai, Credo, Dešimt Dievo įsakymų ir malda Tėve mūsų. Katekizmo turinys priklauso nuo išleidimo laikotarpio ir adresato (vaikų, suaugusiųjų, pasauliečių, kunigų, valstybių) poreikio.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Krikščionių doktrinos santraukų atsirado jau pirmaisiais krikščionybės amžiais. I a. katekizmu vadinti žodiniai pamokymai katechumenams, vėliau šiuos pamokymus imta užrašyti. Nuo II a. iki V a. katekizmus rengė Jonas Auksaburnis, Kirilas Jeruzalietis, šv. Augustinas. Jie daugiausia buvo skirti suaugusiems Krikšto sakramentui rengti. Dauguma vėlesnių katekizmų buvo skirti katechetams ir kunigams. Katekizmų rengimas ypač suaktyvėjo Reformacijos metu. Autokefalinės stačiatikių bažnyčios naudoja savuosius katekizmus, leidžiamus nacionalinėmis kalbomis. Katekizmai dažnai tapdavo pirmosiomis knygomis, parašytomis krikščionių dvasininkų vietine kalba. XVI a. viduryje evangelikai liuteronai parengė ir išspausdino katekizmus estų (1535 m.), suomių (1543 m.), lenkų (1544 m.), prūsų (1545 m.), latvių (1585 m.) kalbomis. Lietuvių kalba taip pat pirmoji sukurta knyga buvo Martyno Mažvydo katekizmas, išleistas 1547 m. 1595 m. išspausdintas lietuviškas M. Daukšos iš lenkų kalbos išverstas J. Ledesmos Katekizmas. Pirmasis Katalikų bažnyčios oficialus Romos katekizmas buvo sudarytas 1566 m. Tridento susirinkimo nutarimu. Naujausiais laikais pagarsėjo prancūzų ir olandų teologų leisti katekizmai, kuriuose bandyta naujoviškai, nedogmiškai aiškinti tikėjimo tiesas. 1992 m. buvo sudarytas ir popiežiaus Jono Pauliaus II patvirtintas pirmasis po Romos katekizmo visuotinis Katalikų bažnyčios katekizmas, pagal jį leidžiami ir vietiniai katekizmai.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Justas Jasėnas. Katekizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 566-568 psl.