Matvejus Gusevas
| Matvejus Gusevas rus. Матве́й Гу́сев | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1826 m. lapkričio 28 d. Viatka, Rusijos imperija |
| Mirė | 1866 m. balandžio 22 d. (39 metai) Berlynas, Vokietija |
| Vaikai | Vilniaus universiteto dėstytojas, Vilniaus observatorijos vedėjas, vienas iš astrofizikos pradininkų |
| Alma mater | Kazanės universitetas |
Matvejus Gusevas (rus. Матве́й Матве́евич Гу́сев, 1826 m. lapkričio 28 d. Viatkoje, Rusijos imperija – 1866 m. balandžio 22 d. Berlyne, Vokietija) – Vilniaus universiteto dėstytojas, Vilniaus observatorijos vedėjas, vienas iš astrofizikos pradininkų.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Matvejus Gusevas gimė 1826 m. lapkričio 28 d. Viatkoje, Rusijos imperijoje. Baigęs Kazanės universitetą 1847 m., dirbo įvairių universitetų muziejuose, skaitė fizikos ir fizikinės geografijos kursų paskaitas. 1851 m. dalyvavo ekspedicijoje, kuri keliavo stebėti liepos 28 d. įvykusį visišką Saulės užtemimą Berdianske. 1850–1852 m. Gusevas dirbo Pulkovo observatorijoje, kuri išsidėsčiusi pietinėje Sankt Peterburgo dalyje.
Nuo 1852 m. Matvejus Gusevas dirbo Vilniaus universitete, prie Universiteto įkurtoje Vilniaus observatorijoje vedėjo pavaduotojo pareigose.
1859 m. M. Gusevas buvo išrinktas Vilniaus archeologų komisijos nariu.[1]
1865 m. Matvejus Gusevas tapo Vilniaus observatorijos vedėju. 1866 m. jis mirė Berlyne, pakeliui į sanatoriją.
Mokslinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Matvejus Gusevas tyrinėjo Saulės dėmių fotografijas, sukūrė vieną pirmųjų pasaulyje Saulės stebėjimo programų. Gusevas taip pat tyrinėjo Saulės vainiko prigimtį, protuberantus. Jis teisingai nuspėjo, jog protuberantai yra Saulės dariniai, t. y. plazmos žiedai, iškilę virš Saulės. Jis neigė tuo metu vyravusią teoriją, jog protuberantų prigimtis optinė.
Analizuodamas Mėnulio fotografijas, kurias jam padovanojo, besilankant Anglijoje, britų astronomas Varenas de la Rue, pirmą kartą pritaikė matematinį tyrimo metodą. Tyrė Mėnulio formą ir nustatė, jog jis nesferiškas – ištęstas Žemės kryptimi. Gusevas išleido knygą „Apie Mėnulio padėtį”. Gusevas taip pat tyrinėjo žvaigždžių judėjimą, Bangos lūžio klausimus. Jis stebėjo periodinius meteoritų kritimus.[2][3]
Gusevas parašė Vilniaus observatorijos 100 metų apžvalgos istoriją.[4] Į rusų kalbą jis išvertė Aleksanderio fon Humbolto veikalo „Kosmosas“ III tomą.
1860 m. Gusevas įsteigė žurnalą „Matematikos mokslų naujienlaiškis“, kuris buvo pirmasis Rusijos imperijoje tokio pobūdžio žurnalas.[5]
Matvejaus Gusevo garbei pavadintas krateris Marse.[6]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Памятная книга Виленской губернии на 1859 год. Вильна: Типография Осипа Завадзкого, 1859, p.52.
- ↑ Matvejaus Gusevo biografija, skelbiama www.astronet.ru [1]
- ↑ Matvejaus Gusevo biografija, skelbiama Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [2]
- ↑ Matvejaus Gusevo biografija, skelbiama Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [3]
- ↑ Matvejaus Gusevo biografija, skelbiama www.astronet.ru. [4]
- ↑ Nasa fiksuotas Gusevo kraterio vaizdas Marse. [5]
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Stasė Matulaitytė. Baltijos astronomija, 2004, Nr. 13, p. 61-81. vok. kalba. [6]
- Колчинский И.Г., Корсунь А.А., Родригес М.Г. Астрономы: Биографический справочник. – 2-е изд., перераб. и доп. Киев: Наукова думка, 1986., p.512.