Mykolas Krupavičius
| Mykolas Krupavičius | |
|---|---|
| Prelatas | |
| |
| Gimė | 1885 m. spalio 1 d. Balbieriškis, Marijampolės apskritis, Rusijos imperija
|
| Mirė | 1970 m. gruodžio 4 d. (85 metai) Čikaga, Ilinojus, JAV
|
| Prelatas | |
| Veikla | Lietuvos dvasininkas ir politikas, žemės ūkio ministras. |
| Alma mater | |
| Žymūs apdovanojimai | |
 Vikiteka |
Mykolas Krupavičius |
Mykolas Krupavičius (1885 m. spalio 1 d. Balbieriškyje, Marijampolės apskritis, Rusijos imperija – 1970 m. gruodžio 4 d. Čikagoje) – Lietuvos dvasininkas ir politikas, žemės ūkio ministras, prelatas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tėvas tarnavo dvare, žuvo JAV, fabrike. 1897 m. baigė Igliškėlių pradžios mokyklą ir 1900 m. įstojo į Veiverių mokytojų seminariją, kurią baigė 1905 m. 1905–1907 m. mokytojavo Penchratkoje, vėliau Rutkuose (Lenkija, Lomžos gubernija), 1907–1908 m. – Papilėje.
1908 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją, ją baigęs 1913 m. įstojo į Petrapilio dvasinę akademiją, kurią baigė 1916 m.[1] 1914 m. birželio 13 d. vyskupo Ciepliako įšventintas į kunigus. 1917 m. paskirtas lietuvių gimnazijos kapelionu Voroneže. Tais pačiais metais įkūrė Krikščionių demokratų partiją. Revoliucinio tribunolo nuteistas mirti, 1918 m. gegužę grįžo į Lietuvą.
Išrinktas 1918 m. gruodžio 1 d. sudarytos Žemės reformos komisijos pirmininku. 1919–1923 m. Lietuvos krikščionių demokratų partijos Centro komiteto pirmininkas. 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas nuo Lietuvos krikščionių demokratų partijos. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo, 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo Seimo, 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. Trečiojo Seimo atstovas. 1923–1926 m. – žemės ūkio ministras.
1927–1929 m. Lilyje ir Tulūzoje studijavo sociologiją, ekonomiką, teisę ir žurnalistiką.[2] 1930–1931 m. Garliavos vikaras, 1931–1933 m. profesoriavo Vilkaviškio kunigų seminarijoje. 1933–1935 m. Veiverių klebonas, 1935–1942 m. – Kalvarijos klebonas ir dekanas.
1942 m. lapkričio 11 d. su K. Griniumi ir J. Aleksa pasirašė ir įteikė Memorandumą vokiečių generaliniam komisarui Kaune.[3] 1942 m. gruodžio 5 d. suimtas gestapo. Devynis mėnesius kalėjo Eitkūnuose ir Tilžėje, 1943 m. internuotas Regensburgo karmelitų vienuolyne.
1945 m. išlaisvintas JAV kariuomenės. Gyveno Vokietijoje, 1956 m. persikėlė į JAV. 1945–1955 m. – Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas. 1948 m. pakeltas į prelatus.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Prelatas Mykolas Krupavičius. Biografinė apybraiža, parengė Ada Urbonaitė OSF, redagavo Edvardas Šiugžda, Kaunas, 2001, ISBN 9955-426-16-0.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m.
- ↑ Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų: enciklopedinis žinynas. Vilnius: Knyga, 1991, 81 p. ISBN 5-89942-585-7.
- ↑ Memorandumas vokiečių generaliniam komisarui Kaune. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Algimantas Kasparavičius. Kunigas Mykolas Krupavičius tarpukario Lietuvos politiniame diskurse. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis 2005 t. 27 ISSN 1392-0502[neveikianti nuoroda];
- Mykolas Krupavičius. Liaudis ir mokykla.
