Rangautas

Barkentinos „Meridianas“ fokstiebis su rėjomis

Rangautas – virš denio esančių buomų, skirtų burėms tvirtinti, visuma. Terminas kilęs iš olandiško žodžio rondhout, tiesiogiai išvertus reiškiančio „apvalus medis“. Pagal tvirtinimo pobūdį skirstomas į judantį ir nejudantį:

• nejudantis – sujungtas su laivo korpusu, deniu, antstatais;
• judantis – montuotas ir sujungtas ant nejudančio taip, kad galima pakelti, nuleisti ir pasukti.

Rangautui priklauso šios burlaivio dalys:

• Stiebas: aukštas vertikalus buomas skirta burėms ir takelažui tvirtinti. Stiebas gali būti vientisas arba sudurtas iš kelių dalių, tokiu atveju visos išskyrus apatinę dalys yra vadinamos stengomis.
• Gikas: horizontalus buomas, prie kurio tvirtinama burės apatinė kraštinė ir skirtas jai ištempti, palaikyti.
• Gafelis: buomas, galu prie stiebo pritvirtintas taip, kad galėtų juo slankioti aukštyn ir žemyn. Pakėlus gafelį ištempiama gafelinė burė.
• Šprintas: įstrižas buomas, skirtas viršutiniam šprintinės burės kampui ištempti
• Bušpritas (Bugšpritas): pasviras stiebas, atsikišęs už laivo nosies. Ant štagų, ištemptų tarp bušprito ir pirmojo stiebo keliamos trikampės burės (stakselis, kliveris ir tt.), padedančios vairuoti laivą.
• Rėja: horizontalus buomas, ties viduriu pritvirtintas prie stiebo arba stengos viršutiniam rėjinės burės kraštui tvirtinti. Rėją kartu su bure galima sukioti į šalis (brasuoti).

Stiebas

Iki XIX a. vidurio burlaivių stiebai buvo mediniai. Pradžioje stiebai buvo daromi iš vientiso medžio kamieno. XVI amžiuje burlaivių dydžiai išaugo tiek, kad pasidarė sunku rasti pakankamai aukštų medžių stiebams ištašyti. Galiausiai buvo sugalvota, kad stiebus galima sujungti iš kelių dalių. Toks gamybos būdas išliko net medį pakeitus metalu.

Priklausomai nuo aukščio stiebas gali turėti iki keturių dalių: apatinė vadinama tiesiog stiebu, antroji dalis – marselio stenga (dažniausiai vadinama tiesiog stenga), trečioji – bramselio stenga, ketvirtosios dalį skirtingi autoriai vadina bombramselio stenga (pagal rusų бом-брам-стеньга) arba karališkojo bramselio stenga. (pagal anglų royal)

Tristiebių laivų stiebai nuo priekio į galą vadinami:

• Fokstiebis: pirmasis laivo stiebas. Atitinkamai jo dalys nuo apačios į viršų vadinsis:
  • Fokstiebis, For-stenga, For-bramselio stenga, Karališkojo for-bramselio stenga. Istoriškai susiklostė, kad stiebo pavadinimas kilęs iš olandiško fokkemast, tuo tarpu stengų ir rėjų pavadinimai prasideda „for“, nuo angliško foremast.
• Grotstiebis: pagrindinis, didžiausias laivo stiebas, paprastai esantis arčiausiai laivo centro.
  • Dalys: Grotstiebis, Grot-stenga, Grot-bramselio stenga, Karališkoji grot-bramselio stenga.
• Bizanstiebis: paskutinis laivo stiebas.
  • Dalys: Bizanstiebis, Bizan-stenga, Bizan-bramselio stenga, Karališkoji bizan-bramselio stenga.

Keturstiebių burlaivių stiebų pavadinimai nėra standartizuoti. Lietuvos jūrų muziejus ketvirtąjį barko „Archibald Russel“ stiebą vadina džigerstiebiu (nuo angliško jigger-mast). Dovydėnas pirmąjį stiebą siūlo vadinti fokstiebiu, paskutinįjį – bizanstiebiu, o visus vidurinius – grotstiebiais.

Jei laivas turi tik du stiebus, tai vienas iš jų visada bus grotstiebis, o kitas bizanstiebis arba fokstiebis. Pavyzdžiui, škunų pirmasis stiebas yra mažesnis už antrąjį, todėl dvistiebė škuna turės grotstiebį ir fokstiebį. Jolų ir kečų antrasis stiebas visada mažesnis už pirmąjį, todėl jis bus vadinamas bizanstiebiu.

Literatūra

1. Buriavimas / Artūras Dovydėnas. – Vilnius: UAB „Verslo Žinios“, 2005. ISBN 9955-460-17-2
2. Laivai ir jūrininkai / Aloyzas Každailis. – Vilnius: Leidykla „Vyturys“, 1987.

Nuorodos

1. Buriavimo terminų žodinėlis Archyvuota kopija 2010-07-17 iš Wayback Machine projekto.