Samodų kalbos
| Samodų | |
| Paplitimas | Sibiras |
|---|---|
| Kalbų skaičius | 5 |
| Kilmė | Uralo >Samodų |
| Geografinis paplitimas | |
 | |
| Klasifikacija | šiaurės samodų, pietų samodų |
Samodų (samojedų) kalbos – Uralo kalbų šeimos grupė. Jai priklauso encų, nencų, nganasanų, selkupų, kamasinų kalbos, matorų, karagasų ir taigių tarmės. Šiaurės Rytų Europoje ir šiaurės vakarų Sibire šiomis kalbomis kalba daugiausia 30 000 žmonių.
Plačiausiai paplitusi nencų kalba, kuri vartojama kaip rašto ir oficiali kalba keliose Rusijos autonominėse apygardose. Encų ir nganasanų kalbos rašto neturi ir jomis kalba tik keli šimtai žmonių. Rašto neturinti selkupų kalba yra vienintelė išlikusi pietų samodų grupės kalba, vartojama Pietų Sibire.
Didžioji dalis samodų kalbų turi 15–25 balsines fonemas, žodžio pradžioje vengia 2 ir daugiau priebalsių, turi 3 skaičius, 5–10 ir daugiau linksnių, 3 asmenuotes (objektinę, subjektinę ir sangrąžinę), daug nuosakų ir veikslų.
Leksikoje nemažai skolinių iš rusų, tiurkų, mongolų, Jenisejaus, finougrų kalbų.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Samodų kalbos. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 5 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]smoyMultiTree kalbos kodo „smoy“ informacija (angl. MultiTree: A Digital Library of Language Relationships: Information by code: „smoy“)- Ethnologue informacija
| |||||||||||||||||||||||||||||
