Uždegimas

Uždegimas (lot. inflammatio), inflamacija – sudėtinga organizmo reakcija į žalingo agento veikimą, dėl kurio pasireiškia audinių ir kraujagyslių funkciniai bei struktūriniai pakitimai.

Uždegimą sukelia egzogeninės ir endogeninės priežastys.

• Egzogeninės priežastys - biologiniai (t. y., įvairūs virusai, bakterijos, kiti parazitai), mechaniniai (sumušimas), cheminiai, terminiai (nušalimas, nudegimas) ir spinduliniai (nudegimas nuo saulės spindulių) veiksniai.
• Endogeninės priežastys - trombozė, audinių nekrozė, didesnis kraujo išsiliejimas ir kt. Atsiradus uždegimui išryškėja tam tikri požymiai: paraudimas, patinimas, temperatūros pakilimas, skausmas, organų funkcijos sutrikimas.

Uždegimas praeina, kai visiškai atsistato audinių anatominės ir fiziologinės savybės, t. y., organizmas grįžta į normalią būklę. Gali susidaryti randas, rodantis, kad audiniai anatomiškai atsistatė tik iš dalies. Kartais uždegimo vietoje žūsta audiniai, dėl ko gali labai sumažėti organizmo prisitaikomumas. Jei pažeidžiamas gyvybei svarbus organas, tada organizmas nebepristaiko prie naujų sąlygų ir miršta.

Pagrindiniai uždegimai

• Apendicitas (lot. appendicitis) - kirmėlinės ataugos uždegimas
• Plaučių uždegimas (lot. pneumonia),
• Rinitas – nosies ertmės gleivinės uždegimas,
• Angina – tonzilių uždegimas,
• Pūlinys (abscesus),
• Pleuritas (pleuritis),
• Miokarditas (myocarditis),
• Nefritas (nephritis),
• Bronchitas (bronchitis),
• Laringitas (laryngitis),
• Perikarditas (pericarditis),

ir kt.