Klimats
Klimats (ėš gr. κλίμα) – apibriežtam regijuonė vīraujontis uorā; vėdotėnė daugelė metu (paprastā 30 metu) meteoroluogėniu rēškėniu ė ruodėkliu vėsoma, karaktuorėnga katrai nuorintās vėitā. Klimata, anuo kėtėma ė prīžastis tėr klimatuologėjė.
Klimatą faktuoriu gal būtė dėdlē daug ė anėi terp savėi vėsāp sāvēkautė, tudie dėdesniu regijuonu vuo svieta klimata prognozoutė truopnē sodietėnga īr. Daugiau pastuovūs īr tuokėtās vēksnē:
- Platoma
- Aukštoms vėrš mariu līgė
- Santīkis terp ondėns ė sausomuos pluotībės
- Bovėms natuolė ondėnīnu ė/vuo kalnū
Kėtė vēksnē daugiau kėntontis īr:
- Termohalėnė cirkulēcėjė (THC), parnešontė šėlomuos energėjė terp posiaujė ė ašėgaliu;
- Kėtas ondėnīnu sraujas;
- Augalėjė;
- Šėltnamė doju kėikė kėtėmā atmosperuo – tor itakas saulės energėjės sotoriejėmou; tas prigolėmā nu anū koncentracėjės gal sokeltė svieta atšėlėma vuo aplediejėma.
Tonkiausē klimatou nusakītė nauduojama Kiopena klimata klasifikacėjė.
Klimata tendencėjė svieta masto nu industrėjės revoliucėjės - šėltiejėms. So tou sotėnk api 99,9％ muokslėninku darbū, vuo daugiau kāp 97％ tēpuogė sotėnk, ka pri šėlėma daug prisided žmuogaus vēkla, vīks tēp vadėnama klimata kaita.