Pereiti prie turinio

Atlantinė lašiša

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Salmo salar
Apsauga: 5(Rs) – Atkurta rūšis
Atlantinė lašiša (Salmo salar)
Atlantinė lašiša (Salmo salar)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)
Antklasis: Kaulinės žuvys
( Osteichthyes)
Klasė: Stipinpelekės žuvys
( Actinopterygii)
Būrys: Lašišažuvės
( Salmoniformes)
Šeima: Lašišinės
( Salmonidae)
Gentis: Paprastosios lašišos
( Salmo)
Rūšis: Atlantinė lašiša
( Salmo salar)
Binomas
Salmo salar
Linnaeus, 1758
Atlantinės lašišos paplitimas
Atlantinės lašišos paplitimas
FishBase

Atlantinė lašiša, arba lašiša (Salmo salar) – lašišažuvių žuvis, priklausanti lašišinių (Salmonidae) šeimai.

Paplitusi Šiaurės Atlante ir gretimuose Ledjūrio rajonuose iki Karos jūros imtinai – Baltijos, Baltosios ir Barenco jūrų baseinuose.[1] Lietuvoje – Baltijos jūroje, Kuršių mariose, Nemune iki Kauno hidroelektrinės, Nemuno ir Neries intakuose – Minijoje, Veivirže, Jūroje, Šešuvyje, Dubysoje, Žeimenoje, Šventojoje (pajūrio).[2] Lietuvoje lašišos iki savo nerštaviečių gali nukeliauti virš 500 kilometrų.[3] Saugomos Bartuvos, Minijos, Šventosios ir Žeimenos ichtiologiniuose draustiniuose.[4]

Lietuvoje kaip ir Baltijos jūros regione lašišų populiacija buvo stipriai paveikta intensyvios žvejybos, mažėjančių nerštaviečių plotų ir didėjančio užterštumo.[5][6] Dėl to 1981 m. lašišos buvo įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.[5] Nuo 1998 m. prasidėjusi lašišų atkūrimo programa padėjo populiacijai atsistatyti.[5] O 2018 m., atnaujinus Lietuvos raudonąją knygą, ši rūšis buvo pripažinta atkurta ir dėl to iš naujo nebeįtraukta.[5]

Kūnas verpstės formos, iš šonų kiek suplotas. Galva nedidelė. Nugara melsva, šonai sidabriški, pilvas baltas. Kūno šonai su pusmėnulio formos dėmelėmis.[4] Užauga iki 1,5 m ilgio ir 45 kg masės.[4]

Suaugusios atlantinės lašišos gyvena jūroje, neršia vandeningose, šaltiniuotose upėse bei upeliuose, kuriuose jaunikliai išbūna 2–3 metus.[3] Upėse išsiritusios lašišos maitinasi daugiausia įvairiomis lervomis, skraidančiais vabzdžiais, netyčia nukritusiais į vandenį.[3] 10–15 cm[3] lašišaitės migruoja į jūrą, kur maitinasi bestuburiais, vėžiagyviais, o vėliau ir žuvimis.[3] Migracijos metu dalis rituolių žūva dėl plėšrūnų poveikio: žuvis gaudančių paukščių (kormoranų, dančiasnapių), plėšrių žuvų antpuolių (lydekų, salačių, ešerių ar kitų rūšių).[7]

Subręsta 4–5 metų,[3] būdamos 40–45 cm. Neršto metu patamsėja, apatinis žandas užsiriečia į viršų.[4] Neršia spaliolapkričio mėnesiais gimtųjų upių rėvose, sraunumose.[1] Neršdamos ir plaukdamos link nerštaviečių nesimaitina.[3] Po neršto grįžta į jūrą. Per gyvenimą neršia 2–3 iki 4 kartų.[1] Vislumas – iki 25 tūkst. ikrelių.[1] Oranžinius ikrus užkasa nuvalytu žvyru, smulkiu gargždu, kurie vystosi apie 4 mėnesius.[3]

Kovobalandžio mėnesiais iš jų išsirita 17–20 mm ilgio jaunikliai.[3] Jiems kiek paaugus ant šonų atsiranda pailgos tamsios dėmės, tarp jų – mažesni juodi ir raudoni taškeliai. Šios žymės pranyksta, kai žuvis pasiekia 10–15 cm ilgį.[3] Šią stadiją pasiekusi lašiša vadinama rituoliu.[3]


  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 „Salmo salar, Atlantic salmon“. www.fishbase.in. Nuoroda tikrinta 2021-11-29.
  2. „Lašišų ir Šlakių populiacijos būklė Lietuvoje“. Velkiavimas.lt. 2016-04-03. Nuoroda tikrinta 2021-11-29.
  3. 3,00 3,01 3,02 3,03 3,04 3,05 3,06 3,07 3,08 3,09 3,10 „Lietuvoje gyvena vienos didžiausių pasaulyje lašišų“. LRT. 2021-11-17. Nuoroda tikrinta 2021-11-29.
  4. 4,0 4,1 4,2 4,3 Lašišos. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-11-28.
  5. 5,0 5,1 5,2 5,3 Užtvankų reikšmės žuvų migracijai ir Lietuvos situacijos analizė 2020. Nuoroda tikrinta 2021-11-29.
  6. LaMere, Kelsey; Mäntyniemi, Samu; Haapasaari, Päivi (2020-10-10). „The effects of climate change on Baltic salmon: Framing the problem in collaboration with expert stakeholders“. Science of The Total Environment. 738: 140068. doi:10.1016/j.scitotenv.2020.140068. ISSN 0048-9697.
  7. „Iš lašišinių žuvų gyvenimo: kas tie rituoliai?“. 15min. Nuoroda tikrinta 2021-11-29.


pFad - Phonifier reborn

Pfad - The Proxy pFad of © 2024 Garber Painting. All rights reserved.

Note: This service is not intended for secure transactions such as banking, social media, email, or purchasing. Use at your own risk. We assume no liability whatsoever for broken pages.


Alternative Proxies:

Alternative Proxy

pFad Proxy

pFad v3 Proxy

pFad v4 Proxy