Buriatai

Buriatai
XIX a. Selengos buriatai
Gyventojų skaičius	~580 000
Populiacija šalyse	Rusija: 445 175  Mongolija: 88 378  Kinija: 40 000
Kalba (-os)	buriatų, rusų
Religijos	budizmas, stačiatikybė, šamanizmas
Giminingos etninės grupės	mongolai, kalmukai
Vikiteka:	Buriatai

Buriatai (sav. буряад) – šiaurinės Azijos tauta. Gyvena daugiausia Rusijoje, Užbaikalėje (Buriatijoje – 272 tūkst., Irkutsko srityje – 80,5, Užbaikalės krašte – 70,4), taip pat šiaurės Mongolijoje, šiaurės rytų Kinijoje (Vidinėje Mongolijoje). Populiacija – virš 0,5 mln. žmonių. Kalba mongolų kalboms priskiriama buriatų kalba, taip pat vartoja rusų, kinų, mongolų kalbas. Mongolidai.

Buriatai skirstosi į keletą genčių: bulagatai, echiritai, choriniai ir chongodorai.

Kultūra

Buriatai nuo seno vertėsi gyvulininkyste (augino galvijus, arklius, avis, ožkas, kupranugarius), kaip ir mongolai vertėsi klajokline gyvulininkyste, dalis, augino soras, miežius, vertėsi medžiokle. Nuo XIX a. dauguma buriatų tapo sėslūs – verčiasi žemdirbyste, ganykline gyvulininkyste, žvejyba, dalis dirba pramonės įmonėse. Tradicinis buriatų pastatas – jurta, žiemą gyvendavo žeminėse. Tapę sėslūs pradėjo statyti gryčias (Изба). Būta patriarchato, patriarchalinės vergovės. Išlikęs gausus folkloras, mitai, legendos.

Religija

Tradicinė buriatų religija šamanistinė (tengrizmas), pačių vadinama хара шажан („juodasis tikėjimas“). XVI a. tarp buriatų paplito Tibeto budizmas (шара шажан – „geltonasis tikėjimas“). XVIII a. rusams kolonizuojant Sibirą dalis buriatų tapo stačiatikiais. Buriatijoje veikia visos Rusijos budizmo dvasinis centras – Ivolgos vienuolynas.

Istorija

Buriatai susidarė XVI-XVII a. iš šiaurinių mongolų genčių. XVII a. bulagatai, echiritai formavosi į buriatų tautą, tuo tarpu Užbaikalės buriatai buvo valdomi mongolų. Rusijai pradėjus Baikalo žemių kolonizaciją dalis buriatų persikėlė į Mongoliją. Kitos gentys pradėjo konsoliduotis, seslėjo. XIX a. galutinai susidarė buriatų tauta.